Sekite 15min Google
„Kvėpavimą nori paversti privilegija“
Apie tai neseniai užsiminė viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Savo žodžius ji iliustravo įrašo iš socialinio tinklo „X“, kurį tiesiog išvertė iš anglų kalbos į lietuvių, ekrano nuotraukomis.
„Jie privers tave mokėti už kvėpavimą... – rašė ji. – Pasaulinis ekonomikos forumas (WEF) nori paversti deguonį apmokamu turtu.
Kiekvienas ekonomikos aspektas, kiekviena jos dalis yra iš esmės priklausoma nuo gamtos.
„Vanduo, dirvožemis ir deguonis neturėtų būti prieinami neribotai. Tai turtas, kuris turėtų būti įtrauktas į pasaulinius ekonominius balansus.“
Pasaulinis ekonomikos forumas mano, kad tu neturi JOKIOS teisės į orą, kuriuo kvėpuoji, vandenį, kurį geri, ar dirvožemį po tavo kojomis.
Jie nori paversti patį kvėpavimą apmokestinamu dalyku – paversti jį privilegija, už kurią turėsite mokėti, kurią stebės, apmokestins ir kontroliuos pasaulinės elito grupės. Jūsų pačios egzistencija taps apmokestinama paslauga jų balanso ataskaitoje.
Tai yra „Didžiojo pertvarkymo“ įgyvendinimas: visiška kontrolė virš žmogaus gyvenimo pagrindų. Elitas nori atimti iš jūsų net kvėpavimą (kalba netaisyta – red. past.).“
Apie oro, taip pat – vandens ir kitų gamtos turtų prilyginimą kapitalui, tikrai yra kalbėjusi viena britų tvarumo ekspertė, bet jos žodžiai čia ištraukti iš konteksto ir interpretuoti klaidingai.
Prašė galvoti ne vien apie finansus
Pagal įraše pateiktą frazę ir panaudotą PEF renginyje kalbančios moters nuotrauką galima atsekti, iš kur atsirado įspėjimas apie tariamai planuojamą apmokestinti orą.
Cituojamus žodžius ištarė Kembridžo universiteto Tvarumo lyderystės instituto vadovė, Pasaulinės gamtos kapitalo ateities tarybos narė Lindsay Hooper.
Savo idėjas ji pristatė 2024 m. birželio 26 d. vykusioje PEF diskusijoje „Suprasti gamtos sąskaityną“ (Understanding Nature’s Ledger. Angliškai ledger vadinama speciali knyga, kurioje registruojamos visos verslo operacijos, savotiškas buhalterio žurnalas).
Ekspertė dalijosi mintimis apie tai, kaip kitoks gamtos išteklių vertinimas gali paveikti sprendimų priėmimą, bet nieko panašaus į oro, deguonies ar kvėpavimo apmokestinimą nesakė.
Iš tiesų ji siūlė, kad gamtos turtus, pavyzdžiui, orą ar vandenį, reikėtų laikyti tokiu pačiu kapitalu, kaip pinigai, ir atsižvelgti į tai priimant verslo ar panašius sprendimus.
„Mes kalbame apie kapitalą, – teigė ji (nuo 8:10 min. laiko žymos). – Esame linkę galvoti tik apie finansinį kapitalą, apie grynuosius pinigus, finansinį turtą. Tačiau žinome, kad tai nėra vienintelė vertybė, nuo kurios priklauso mūsų ekonomika.
Taip pat skaitykite: Ar laikinasis PEF vadovas iš tiesų sakė, kad vanduo nėra žmogaus teisė?
Žinome, kad kiekvienas ekonomikos aspektas, kiekviena jos dalis yra iš esmės priklausoma nuo gamtos. Oro, kuriuo kvėpuojame, vandens, kurį geriame, dirvožemio ir vandenynų, kurių mums reikia maistui, mineralų, kurių reikia technologijoms ir infrastruktūrai.
Be šių vertės formų, be šio gamtinio kapitalo neturėtume ekonomikos. Tai yra svarbiausi mūsų ekonomikos pamatai. Tačiau būdai, kuriais auginome savo ekonomikas, mūsų ekonominės plėtros modeliai buvo neįtikėtinai sėkmingi siekiant pasaulinės gerovės.
Visgi nenumatytos dabartinių augimo modelių pasekmės ribotoje planetoje yra tiesiog netvarios.
Žemės išteklių kiekis, kurį įtraukiame į savo ekonomiką, ir taršos bei atliekų kiekis, kurį išmetame – nesvarbu, ar tai būtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, nuotekos į vandenį ar plastikas vandenynuose – viršija Žemės pajėgumus atsikurti.
Ir žinome, kad tai sukelia labai reikšmingą tiesioginį poveikį visuomenei ir milžiniškas finansines išlaidas ekonomikai. Galite tai analizuoti ir apskaičiuoti makrolygiu.“
Siūlė gamtą integruoti į verslą
L.Hooper pažymėjo, kad išteklių naudojimo ribų peržengimas ir kenkimas gamtai atsiskleidžia praktiškais būdais, kurie virsta finansine rizika institucijoms.
Ekonomikoje su gamta elgiamasi taip, tarsi ji būtų neribota, ir dažniausiai – tarsi ji būtų nemokama, o rizika bei žala tiesiog neįvertinama finansine išraiška.
„Vandens trūkumas trikdo tiekimo grandinių veiklą ten, kur vanduo yra būtinas gamybos ar energijos gamybos išteklius, – aiškino diskusijos dalyvė. – Dirvožemio degradacija lemia mažėjantį žemės ūkio derlių. Paukščių, bičių ir kitų apdulkinančių rūšių nykimas taip pat daro įtaką žemės ūkiui. Visa tai sukelia tiesioginę finansinę riziką organizacijoms, verslui ir galiausiai investuotojams.
Ekonomikoje su gamta elgiamasi taip, tarsi ji būtų neribota, ir dažniausiai – tarsi ji būtų nemokama, o rizika bei žala tiesiog neįvertinama finansine išraiška.
Mes galime jas įvertinti makrolygmeniu, tačiau tai neįtraukiama į kasdienį sprendimų priėmimą. To pasekmė – visoms mūsų ekonomikoms iškilo fundamentali rizika. Mes negalime vykdyti verslo mirusioje planetoje.
Jei norime apsaugoti gamtos sistemas, vienas iš sprendimų yra įtraukti gamtą į balansą – integruoti ją į verslo sprendimų priėmimo būdus, priskirti jai vertę bei įtraukti į apskaitos ir finansinius mechanizmus.“
Gamtinio kapitalo sumažėjo 40 proc.
Iš viso ekspertės pasisakymo akivaizdu, kad ji kalba apie beatodairišką gamtos turto eikvojimą kaip apie didžiulę riziką ekonomikai ir ragina atsižvelgti į šią priklausomybę, bet nesiūlo apmokestinti nei oro, nei kitų aptartų dalykų.
Diskusija, kurios įrašą galima rasti čia, buvo skirta aptarti ne kokių nors mokesčių įvedimą, o ekonominius modelius, kuriuose pirmenybė teikiama „esminiam turtui: švariam orui, vandeniui, maistingam maistui ir žmogaus gerovei“.
„Nors pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio BVP sparčiai augo, dėl žmogaus veiklos gamtinio kapitalo kiekis 1992-2014 m. sumažėjo 40 proc.
Taip pat skaitykite: Baimės akys didelės: diskusijoje apie dėmesį gamtai išgirdo norą apmokestinti orą
Kaip šią atskirtį paversti ne dabartine ekologine krize, o tvaria ateitimi?“ – toks retorinis klausimas iškeltas jos aprašyme.
L.Hooper, panašių minčių išsakiusi ir kitur, neatstovauja PEF, ji buvo tik viešnia diskusijoje. Be to, ši organizacija neturi įgaliojimų priimti vienokius ar kitokius sprendimus, gali nebent juos pasiūlyti ir yra platforma idėjoms aptarti.
PEF savo naujausiose ir ankstesnėse pasaulinių grėsmių apžvalgose yra pažymėję, kad gamtos išteklių eikvojimas kelia pavojų ekonomikai, tačiau nėra siūlę juos apmokestinti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad Pasaulio ekonomikos forumas pasiūlė apmokestinti deguonį. Jo renginyje dalyvavusi ekspertė tik ragino gamtos turtus laikyti tokiu pačiu kapitalu, kaip pinigai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
