„Politico“: 5 priežastys, kodėl NATO dar nepasirengusi karui su Rusija

Prancūzijos karinių oro pajėgų vado pavaduotojas generolas Dominique'as Tardifas pareiškė, kad karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose nėra atskiri reiškiniai.

„Iš abiejų galima daug ko pasimokyti galvojant apie ateities karus. Šios bendros pamokos turėtų padėti mums geriau suprasti, kaip nukreipti pajėgumų plėtrą,“ – paaiškino generolas.

Europos kariuomenės pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Maskva iki 2029 m. gali būti pajėgi užpulti kurią nors Aljanso narę, pabrėždami, kad skubiai reikia užtikrinti kovinę parengtį ir politinę sanglaudą visame Aljanse.

NATO karinės pratybos Vokietijoje / Liesa Johannssen / REUTERS

„Politico“ žurnalistai kalbėjosi su tuzinu diplomatų, esamų ir buvusių NATO pareigūnų ir gynybos ekspertų ir įvardijo 5 Aljanso spragas, kurias atskleidė karas Artimuosiuose Rytuose.

Šaudmenų stoka

Pasak straipsnio, karas Irane tik dar labiau išryškino, kad NATO trūksta šaudmenų. JAV sudegino maždaug pusę visų svarbiausių oro gynybos raketų „Patriot“ atsargų, o Prancūzijos pareigūnai įspėjo, kad jos raketų „Aster" ir „Mica“ atsargos baigiasi jau per pirmąsias dvi karo savaites.

Tokios gynybos įmonės, kaip „Rheinmetall“ ir MBDA, taip pat atkreipė dėmesį į didėjančią paklausą ir trūkumo grėsmę.

Jei JAV ir toliau sutelks savo dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, „iš Europos bus išvežta daug turto“, mano vienas aukšto rango NATO diplomatas.

„Šių išteklių turime per mažai“, – pridūrė jis.

Jei NATO nepakeis kurso, Rusija „greitai mus išstums iš karo“, įspėjo Didžiosios Britanijos valdančiosios Leiboristų partijos įstatymų leidėjas Calvinas Bailey.

Maskvai per mėnesį pagaminant 6-7 tūkst. vienkartinių atakos bepiločių orlaivių, NATO sąjungininkės per kelias savaites liktų be didelės vertės priešlėktuvinės gynybos raketų, nurodė Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) vyresnysis mokslinis bendradarbis Justinas Bronkas.

„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Jis pridūrė, kad NATO turėtų sutelkti dėmesį į pigesnes „Patriot“ alternatyvas, pavyzdžiui, lazeriu valdomą raketą AGR-20, ir kurti pasyviąją gynybą, pavyzdžiui, grūdinto betono lėktuvų slėptuves.
Pasak vieno su šiuo klausimu susipažinusio asmens, liepos mėn. įvyksiančiame NATO vadovų susitikime šiai temai bus skirta ypač daug dėmesio.

Trūkumai ore

Nors JAV ir Izraelis surengė galingus antskrydžius prieš Iraną, jis ir toliau smūgiavo kaimyninėms Persijos įlankos valstybėms: skaičiuojama, kad nuo karo pradžios Teheranas paleido daugiau kaip 5 tūkst. raketų ir dronų.

Kaip atkreipė dėmesį Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto vyresnysis tyrėjas Pieteris Wezemanas, tai rodo, kad lūkesčiai, jog įprastiniais lėktuvais galima subombarduoti šalį, yra aiškiai perdėti.

Atsakydama į tai, NATO turi permąstyti dominavimo ore strategiją ir ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip atgrasyti Rusiją, pavyzdžiui, padidinant investicijas į tolimojo nuotolio tiksliųjų smūgių ginklus, galinčius nusitaikyti į Maskvos dronų gamybos ir karinius objektus šalies gilumoje, paaiškino J.Bronkas.

„Jei mums pavyktų įgyti pranašumą ore virš ginčytinos teritorijos, tuomet Europa net pati viena galėtų sunaikinti Rusijos pajėgas“, – įvertino jis, siūlydamas padidinti amerikiečių gamybos AGM-88G raketų, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 km, pirkimo apimtis.

NATO naikintuvai virš Lenkijos / / US Air Force/Cover Images

Du Aljanso diplomatai pripažino, kad karas Irane jau paskatino naujas diskusijas NATO viduje dėl didesnių smūgių į priešininko teritorijos pajėgumų poreikio.

Trūksta lėšų karo laivynams

Tai, kad Europa neįsitraukė padėti sąjungininkams Persijos įlankoje, taip pat atskleidė, kad NATO kariniams laivynams skiriama per mažai lėšų.

Ryškiausias pavyzdys – Jungtinė Karalystė, pastebi „Politico“. Po tris savaites trukusio eskadrinio minininko „HMS Dragon“ dislokavimo arčiau Viduržemio jūros, laivas buvo grąžintas atgal į uostą dėl techninio gedimo.

Jungtinės Karalystės karinių jūrų pajėgų vadas generolas Gwynas Jenkinsas praėjusį mėnesį pripažino, kad Karališkasis karinis laivynas nėra pasirengęs karui, ir pabrėžė, kad kiti sąjungininkai taip pat atsilieka.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney anksčiau sakė, kad mažiau nei pusė jo šalies laivyno yra parengta darbui.

Danijos karinio laivyno nuotr./Danijos karo laivai

„Nuo 2022 m. kur kas daugiau dėmesio skyrėme sausumos pajėgoms... ir dabar staiga tiesiog pastebime, kad laivyno prieinamumas visoje NATO iš tiesų yra gana prastas“, – pažymėjo buvęs NATO pareigūnas Edas Arnoldas.

Bet kokio konflikto su Maskva metu karo laivai bus labai svarbūs medžiojant povandeninius laivus netoli Rusijos šiaurinio Kolos pusiasalio ir neutralizuojant laivus, nešančius tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Kalibr“, pridūrė RUSI jūrų saugumo ekspertas Sidharthas Kaushalis.

Susiskaldymas

Karas taip pat įvarė dar gilesnį pleištą NATO viduje – Europa atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus dėl karinės paramos, o tai paskatino Vašingtoną parengti atsakomųjų veiksmų planą.

Tai kelia naują susirūpinimą Aljanso viduje, sutiko „Politico“ kalbinti NATO diplomatai. Tuo tarpu D.Trumpas ir toliau plūsta NATO, ne kartą išvadinęs organizaciją „popieriniu tigru“.

Po Irano, pridūrė E.Arnoldas, kyla pavojus, kad „prezidentas gali pareikšti: „Šį kartą mes nesikišime“ arba įsipareigoti tik ribotai dislokuoti pajėgas, jei Rusija nuspręstų pradėti įsiveržimą.

Atsakydamos į tai, Europos sostinės turi laikytis tokio paties „sandorių požiūrio“ kaip ir D.Trumpas, komentavo buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Jos turėtų aiškiai susieti savo paramą Hormuzo sąsiaurio atvėrimui su Vašingtono įsipareigojimais NATO.

AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas

Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad nereikėtų ir toliau pataikauti D.Trumpui, o tai yra pagrindinis NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte's požiūrio į JAV prezidentą principas.

„Laikas pataikavimui baigėsi, – pabrėžė buvęs NATO vadovas.

Ukrainos svarba

Praėjus kelioms dienoms nuo karo Irane pradžios, Ukraina į Artimuosius Rytus pasiuntė savo dronų ekspertus, gerai išmanančius, kaip naudoti namuose pagamintus perėmėjus Rusijos naudojamiems Irano „Shahed“ tipo dronams numušti. Kyjivas taip pat pasirašė dešimtmetį truksiančią gynybos partnerystę su Persijos įlankos šalimis.

NATO sparčiai išplėtė savo institucinius ryšius su Ukraina – nuo bendro mokymo ir mokslinių tyrimų centro Lenkijoje iki karinių vizitų į Kyjivą ir naujai sukurtos pramoninės programos, skirtos naujoviškoms technologijoms iš šios šalies įsigyti, pavadintos UNITE-Brave NATO.

Dabar Aljansas turėtų stengtis sukurti kovos su dronais priemonių „juostą“ arčiau Rusijos sienos kaip pirmąją gynybos liniją, nurodė ekspertas J.Bronkas.

Be to, abu NATO diplomatai pridūrė, kad blokas taip pat galėtų aktyviau stiprinti pramoninius santykius su Ukraina, įskaitant didesnį UNITE-Brave finansavimą.

„Ukraina veikia kaip saugumo teikėja“, – pareiškė trečiasis NATO diplomatas ir, anot jo, karas Irane tai įrodė.