Okupuotiems ukrainiečiams, su kuriais kalbėjosi BBC, atrodo mažai tikėtina, kad būsimas paliaubų susitarimas situaciją pakeis.
Saugumo sumetimais tikrieji jų vardai pakeisti, todėl žurnalistai pavadino juos Mavka, Pavlo ir Iryna.
Visi jie susiduria su tokiais pat pavojais tiek Mariupolyje, tiek Melitopolyje, kurį Rusija užėmė plataus masto invazijos pradžioje, tiek Kryme, kurį Rusija aneksavo likus aštuoneriems metams iki invazijos.
Vasario 25 d. rusams įsiveržus į Melitopolį, Mavka nusprendė likti gimtajame mieste. Jai atrodė „nesąžininga, kad kažkas gali tiesiog ateiti į jos namus ir juos atimti“.
Pastaraisiais mėnesiais ji pastebėjo, kad mieste stiprėja ne tik griežta rusifikacijos politika, bet ir didėja visų gyvenimo sričių, įskaitant mokyklas, militarizacija.
Su žurnalistais ji pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti propagandinis reklaminis stendas, kviečiantis į kariuomenę jaunus vietos gyventojus, mokyklinis sąsiuvinis su Vladimiro Putino portretu, taip pat nuotraukomis ir vaizdo įrašu, kuriame ji užfiksavo mokinius – berniukus ir mergaites – vietoj mokyklinės aprangos dėvinčius rusiškas karines uniformas ir atliekančius karinio ugdymo užduotis.
Maždaug už 200 km Azovo jūros pakrantėje ir daug arčiau Rusijos sienos esančiame Mariupolio mieste Pavlo jaučiasi tarsi atkirstas nuo išorinio pasaulio.
Jei kieno nors vaikas, tarkime, ryte mokykloje atsisakys giedoti Rusijos himną, FSB aplankys tėvus, jų vardai bus užrašyti, o tada gali nutikti bet kas.
Šis svarbus Ukrainos uostas ir plieno pramonės centras buvo užimtas po siaubingos beveik tris mėnesius trukusios apgulties ir bombardavimo 2022 metais.
Rusijos pilietybė dabar yra privaloma, jei norite dirbti, studijuoti ar gauti skubią medicinos pagalbą, sako Pavlo.
„Jei kieno nors vaikas, tarkime, ryte mokykloje atsisakys giedoti Rusijos himną, FSB (Rusijos saugumo tarnyba) aplankys tėvus, jų vardai bus užrašyti, o tada gali nutikti bet kas“, – pasakojo vaikinas.
Pavlo išgyveno apsiaustį, nors buvo pašautas šešis kartus, sužeista ir galva. Dabar, kai pasveiko, jis jaučiasi negalįs išvykti dėl pagyvenusių giminaičių.
„Dauguma tų, kurie liko Mariupolyje arba grįžo, tai padarė norėdami padėti savo pagyvenusiems tėvams, sergantiems seneliams arba dėl buto“, – atviravo jis žurnalistams telefonu, kalbėdamas po vidurnakčio, kad niekas negirdėtų.
Jis sako, kad šiuo metu didžiausia problema Mariupolyje yra išlaikyti savo namus arba gauti už juos kompensaciją, nes dauguma Rusijos subombarduotų namų buvo nugriauti, o pragyvenimo išlaidos ir nedarbas smarkiai išaugo.
„Sakyčiau, kad 95 proc. visų pokalbių mieste vyksta apie nekilnojamąjį turtą: kaip jį išsaugoti, gauti kompensaciją ar parduoti. Žmonės apie tai kalba eilėje prie duonos, pakeliui į vaistinę, turguje, visur“, – pažymėjo vaikinas.
„Tu gali tiesiog tyliai dingti“
Krymas okupuotas nuo tada, kai 2014 m. V.Putinas aneksavo pusiasalį, ir prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje.
Iryna nusprendė pasilikti okupuotame Kryme, tam, kad prižiūrėtų pagyvenusį giminaitį, bet ir todėl, kad nenorėjo palikti savo mylimų namų.
Visi ukrainietiškos tapatybės ženklai buvo uždrausti viešumoje, o Iryna sako nebegalinti viešai kalbėti ukrainietiškai, „nes niekada nežinai, kas gali apie tave pranešti valdžios institucijoms“.
Jie gali tavęs iš karto nenušauti, bet po to tu gali tiesiog tyliai dingti.
Krymo vaikų darželyje vaikams, net patiems mažiausiems, kas rytą liepiama giedoti Rusijos himną. Visos mokytojos yra rusės, dauguma jų – iš Rusijos persikėlusių kareivių žmonos.
Iryna retkarčiais apsivelka savo tradicinę siuvinėtą palaidinę – vyšyvanką – kai vaizdo skambučiais bendrauja su draugais kitur pusiasalyje.
„Tai padeda mums išlaikyti gerą nuotaiką, primena apie laimingą gyvenimą iki okupacijos“, – teigė ji.
Tačiau rizika yra didelė, net ir dėl paprastos palaidinės.
„Jie gali tavęs iš karto nenušauti, bet po to tu gali tiesiog tyliai dingti“, – pareiškė ji.
Iryna skundžiasi, kad negali viena išeiti net kavos, „nes kareiviai gali nukreipti į tave ginklą ir pasakyti ką nors įžeidžiančio arba įsakyti juos palinksminti“.
Ukrainiečiai gerai žino, kas nutiko 27 metų žurnalistei Viktorijai Roščynai, kuri dingo 2023 m., kai tyrė įtarimus dėl kankinimų Rytų Ukrainos kalėjimuose.
Rusijos valdžios institucijos jos šeimai pranešė, kad ji mirė kalėjime 2024 m. rugsėjį. Balandžio mėn. rusai grąžino jos kūną su pašalintais organais ir akivaizdžiais kankinimų požymiais.
Slaptas moterų judėjimas
Pasipriešinimas okupuotuose Ukrainos miestuose yra pavojingas ir dažnai pasireiškia mažais nepaklusnumo veiksmais, kuriais siekiama priminti gyventojams, kad jie nėra vieni.
„Kartais į alkoholį ir pyragaičius rusų kareiviams pridedame vidurius laisvinančių vaistų, kad jie būtų „pasveikinti“, – atskleidė Mavka. Bausmės už tokius veiksmus gali būti griežtos.
Mavka prisipažino, kad priklauso slaptam moterų pasipriešinimo judėjimui „Zla Mavka“ („Piktoji Mavka“), „kad žmonės žinotų, jog ukrainiečiai nesutinka su okupacija, mes jos nenorėjome ir niekada jos netoleruosime“.
Pasak Irynos, šį tinklą sudaro moterys ir merginos beveik visuose okupuotuose miestuose, nors ji negali atskleisti jo dydžio ar masto dėl galimo pavojaus jo narėms.
Mavka pasakoja apie savo vaidmenį tvarkant judėjimo socialinių tinklų paskyras, kuriose fiksuojamas gyvenimas okupacijos sąlygomis ir tokie veiksmai kaip Ukrainos simbolių ar lapelių kabinimas viešose vietose, „siekiant priminti kitiems ukrainiečiams, kad jie nėra vieni“, taip pat apie dar rizikingesnius veiksmus.
Moteris prisipažįsta, kad labiausiai bijo tyliai dingti: „Kad niekas nesužinotų, kur esi ir kas tau nutiko.“
Tam, kad šnipai neprasiskverbtų į judėjimą, Mavka sukūrė šiuo metu veikiančią testų sistemą norintiems prisijungti. Jiems taip pat pavyksta išvengti kibernetinių atakų. Kol kas jie laukia ir stebi.
Daugelis žmonių nerimauja, kad gali būti pasirašyti dokumentai, kurie, neduok Dieve, dar ilgiau paliks mus Rusijos okupacijoje. Nes mes žinome, ką Rusija čia padarys.
„Dabar mes negalime paimti ginklų į rankas ir duoti atkirtį okupantui, bet norime bent jau parodyti, kad proukrainietiškai nusiteikę gyventojai yra čia ir visada bus“, – kalbėjo ji.
Mavkos teigimu, Melitopolio gyventojai atidžiai stebi Kyjivo veiksmus ir retoriką: „Kyjivas, labiau nei Europa ar JAV, nes mums svarbu žinoti, ar Kyjivas pasirengęs kovoti už mus. Net ir maži žingsniai yra svarbūs.“
„Pas mus nuotaikų kalneliai. Daugelis žmonių nerimauja, kad gali būti pasirašyti dokumentai, kurie, neduok Dieve, dar ilgiau paliks mus Rusijos okupacijoje. Nes mes žinome, ką Rusija čia padarys.“
-
„Sky News“: po atakos prieš bombonešius Putinas skundžiasi Donaldui Trumpui ir vaizduoja auką: kodėl?
-
Kremlius: Maskva spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš oro pajėgų bazes
-
NYT šaltiniai: Trumpas vadina Zelenskį „blogiuku“ ir kaltina stumiant visus į Trečiąjį pasaulinį karą
-
Per Rusijos smūgį kariuomenės mokymo bazei Rytų Ukrainoje žuvo du žmonės
-
„Axios“ papasakojo, kaip Donaldas Trumpas sureagavo į smūgius Rusijos bombonešiams
-
Ukraina patarė Putinui „nustoti verkšlenti“ dėl operacijos prieš bombonešius
-
Nufilmavo: Ukraina smogė „Iskander“ įrenginiams, iš kurių Rusija norėjo atakuoti Kyjivą
-
NATO gynybos ministrai patvirtino naujus ginklų ir karinės įrangos pirkimo tikslus
Mavka ir jai artimi žmonės nerimauja, kad jei bus pasiektas susitarimas dėl paliaubų, tai gali reikšti, kad Rusija ir kitur vykdys tokią pačią politiką kaip Kryme – ištrins ukrainiečių tapatybę ir represuos gyventojus.
„Jie jau keičia vietinius gyventojus savo žmonėmis. Tačiau žmonės čia vis dar turi vilties, mes tęsime savo pasipriešinimą, tik turėsime būti išradingesni“, – teigė moteris.
