Kremlius Mariupolio atstatymą pavertė viena iš savo valdžios okupuotoje Ukrainoje vizitinių kortelių. Tačiau Maskvos vykdomą kontrolę lydi kritikų areštai ir priverstinė emigracija, taip pat turto nusavinimas – dėl to tūkstančiai ukrainiečių neteko teisėtai jiems priklausiusių butų.
Mariupolio dramos teatras vėl duris atvėrė gruodžio pabaigoje. Per pastaruosius beveik dvejus metus jis buvo atstatytas nuo pamatų, o atidarymo proga parodytas spektaklis „Raudonoji gėlė“ – rusų pasaka.
„Teatras atgimsta kartu su Mariupoliu. Į sceną sugrįžo rusų ir sovietų klasika“, – teigiama teatro anonse.
Apkaltino „Azovą“
Valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS paskelbė publikaciją pavadinimu „Teatro atgimimas Mariupolyje. 2022 metais susprogdinto pastato atidarymas“.
Jame teigiama, kad 2025 m. gruodžio 28 d. įvyko iškilmingas atstatyto Mariupolio respublikinio akademinio Rusų dramos teatro atidarymas.
Pasak TASS, teatras buvo susprogdintas 2022 m. kovą, esą tą padarė Rusijoje pripažintos teroristine ir uždraustos organizacijos „Azov“ kovotojai.
Pranešime taip pat cituojama Rusijos gynybos ministerija. Teigiama, kad 2022 m. kovo 16 d. Mariupolio dramos teatro pastatą „susprogdino Ukrainos nacionalistai iš „Azov“, siekdami surengti provokaciją“.
Kas iš tiesų nutiko teatrui?
Iš tikrųjų teatras buvo sunaikintas per Rusijos aviacijos smūgį. Net Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių publikuotose nuotraukose matyti, kad pastato sienos daugiausia liko stovėti, tačiau stogo nebėra, o tai akivaizdžiai rodo, jog smūgis buvo suduotas iš viršaus.
Rusijos pajėgos 2022 m. pirmaisiais invazijos mėnesiais įžengė į Mariupolį – gyvybingą miestą Juodosios jūros pakrantėje – ir surengė žiaurią, beveik tris mėnesius trukusią apgultį.
Jos metu žuvo daugybė žmonių: kiek daugiau nei 8 tūkst., remiantis tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, ir net 22 tūkst., pasak į tremtį pasitraukusios Ukrainos miesto savivaldybės tarybos.
„Amnesty International“ pranešė, kad per teatro bombardavimą žuvo mažiausiai 12 žmonių.
Remiantis teisėtos Ukrainos Mariupolio administracijos duomenimis, teatro pastate žuvo apie 300 žmonių. Agentūros „Associated Press“ atliktas tyrimas leidžia manyti, kad aukų galėjo būti apie 600.
„Amnesty International“ tiksliai įvertinti žuvusiųjų skaičiaus negali, tačiau neatmeta galimybės, jog jis buvo gerokai mažesnis, nei skelbta anksčiau.
Azovo jūros pakrantėje esantis miestas buvo smarkiai nuniokotas, o apie 200 tūkst. iš 540 tūkst. gyventojų buvo priversti pasitraukti, tiesa, dalis vėliau grįžo į namus okupuotoje teritorijoje.
Jungtinių Tautų duomenimis, apgulties metu 90 procentų miesto pastatų buvo sunaikinti arba apgadinti. Vėliau Rusija ėmė siekti paversti Mariupolį nauju klestėjimo simboliu okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Amnesty International“ ekspertų teigimu, norint sprogdinimu iš vidaus sukelti tokio masto griūtį, būtų reikėję 400–800 kg sprogmenų trotilo ekvivalentu, o pats užtaisas turėjo būti padėtas scenoje. Kadangi tuo metu teatro salėje slėpėsi sugriautų namų gyventojai, toks scenarijus laikomas neįmanomu.
Ekspertų išvada, pateikta „Amnesty International“ ataskaitoje „Vaikai“. Išpuolis prieš Donecko srities akademinį dramos teatrą Mariupolyje, Ukrainoje“ (angl. „Children”: The attack on the Donetsk Regional Academic Drama Theatre in Mariupol, Ukraine), paskelbtoje 2022 m. birželio pabaigoje, rodo, kad labiausiai tikėtina smūgio priežastis buvo dvi 500 kilogramų aviacijos bombos.
Prie teatro pastato iš abiejų pusių buvo didelėmis raidėmis užrašyta „Vaikai“, siekiant įspėti Rusijos bombonešių pilotus, tačiau tai smūgio nesustabdė.
Rusams kliūva jau senokai
„Azov“ brigada yra vienas efektyviausių ir populiariausių Ukrainos kovinių dalinių, tačiau jos reputacijai kenkia įkūrimo istorija – „Azov“ buvo įsteigta kaip savanorių batalionas, į kurį buvo priimami taip pat ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kovotojai.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, brigada stengėsi pakeisti savo įvaizdį ir atsieti jį nuo prieštaringai vertinamų jos ultranacionalistinių ištakų. „Azov“ akcentuoja, kad yra veiksminga ir sumani kovinė jėga.
Pažymėtina, kad tarptautinė teisingumo sistema ar Europos Sąjungos teisėsaugos institucijos niekada nepateikė jokių kaltinimų „Azov“, nei kai jis buvo batalionas, pulkas ar brigada.
Maskva „Azov“ vadina nacių grupuote ir kaltina ją vykdžius žiaurius nusikaltimus, tačiau viešai nepateikė jokių įrodymų. 2022 metais Rusijos teismas oficialiai pripažino „Azov“ teroristine grupuote.
Dabartiniai „Azov“ nariai atmeta kaltinimus ekstremizmu ir neigia bet kokius ryšius su kraštutinės dešinės judėjimais.
Brigada „Azov“, žinoma dėl atkaklios, bet galiausiai nesėkmingos „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje gynybos Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje, laikoma ypač veiksminga kovine jėga.
Plačiau skaitykite: Amerikiečiai po dešimtmečio draudimo atrišo rankas „Azov“ brigadai
Ši brigada išaugo iš bataliono „Azov“, kuris buvo suformuotas 2014-aisiais kaip viena iš daugelio savanorių brigadų kovai su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. Batalionas savo pirmuosius kovotojus pritraukė iš kraštutinių dešiniųjų sluoksnių.
Dabartiniai brigados nariai atmeta kaltinimus ekstremizmu ir bet kokius ryšius su kraštutinių dešiniųjų judėjimais, bet Kremlius pasinaudojo „Azov“ kilme, siekdamas savo invaziją pateikti kaip kovą su nacių įtaka Ukrainoje.
„Melas apie „Azov“, kurį Kremliaus režimas daugelį metų skleidė Vakaruose, šiandien sulaukė triuškinančio smūgio“, – į tai atsakydama pareiškė brigada.
15min verdiktas: melas. Teiginys, kad Mariupolio dramos teatrą 2022 m. susprogdino „Azov“, neatitinka faktų: nepriklausomi tyrimai ir vaizdinė medžiaga rodo, jog pastatas buvo sunaikintas per Rusijos aviacijos smūgį, o ne sprogdinimą iš vidaus.
„Amnesty International“ nustatė, kad tokio masto griūtis būtų buvusi neįmanoma be didžiulio kiekio sprogmenų pastato viduje, juolab kad jame slėpėsi šimtai civilių, o labiausiai tikėtina priežastis – dvi 500 kg aviacijos bombos.
Tarptautinės organizacijos, žurnalistiniai tyrimai ir Ukrainos institucijos sutaria dėl Rusijos atsakomybės, o Kremliaus kaltinimai „Azov“ laikytini dezinformacija, nepagrįsta jokiais patikrinamais įrodymais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
