Rusų „ekspertas“ apkaltino ukrainiečius nuodijant Europą: kaip yra iš tiesų?

Kilo didelis gaisras

Gegužės 8 dieną Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Černobylio atskirties zonoje kilo didelis miško gaisras, išvakarėse netoli neveikiančios atominės elektrinės nukritus dronui.

„Gegužės 8 dienos 10 val. (vietos ir Lietuvos laiku) apytikslis gaisro plotas buvo apie 1,1 tūkst. hektarų“, – teigė Černobylio radiacinio-ekologinio biosferos rezervato specialistai, prižiūrintys 1986 metų Černobylio branduolinės katastrofos vietą. Jie pridūrė, kad radiacijos lygis „neviršija normos“.

Degantis miškas (asociatyvi nuotr.)

Gegužės 11 d. 9 val. duomenimis, gaisras lokalizuotas 1 200 hektarų plote. Toliau vykdomi gaisro likvidavimo darbai – gesinamos pavienės smilkstančios vietos ir nedideli kelmų degimo židiniai.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtoje nuotraukoje matyti iš teritorijos, kurios dalis dėl didelio radioaktyvumo yra uždaryta visuomenei, į dangų kylantis didelis baltų dūmų stulpas.

Kyjivas ne kartą kaltino Maskvą neatsakingai puolant jo branduolinius objektus, įskaitant Černobylio kompleksą. Pernai Rusijos dronas pramušė skylę viename iš radiacinių gaubtų, dengiančių per 1986 metų katastrofą sprogusį reaktorių.

Andrew Leatherbarrow nuotr./Černobylio AE ketvirtojo bloko sarkofagas ir kombinuotoji stabilizuojanti plieno konstrukcija. Priešais monumentas didvyriams – profesionalams, likvidavusiems katastrofos padarinius

Netruko sukurti melagieną

„Be abejo, dūmai iš gaisro, vykstančio Černobylyje, yra pavojingi visiems. Gaisro metu radioaktyviųjų medžiagų koncentracija ore padidėja šimtais kartų, smilkstant – dešimtimis kartų. Daugelyje vietų dabar fiksuojami rodikliai artimi tiems, kurie buvo 1986 metais sprogimo metu“, – tvirtinama eksperto interviu.

„Tai, kad ukrainiečiai užminavo šią teritoriją, yra itin gudrus žingsnis iš jų pusės, siekiant padaryti kuo didesnę žalą savo rėmėjams Vakarų Europoje. Nes kažkodėl viskas daugiausia skrenda būtent ten“, – platinamoje publikacijoje cituojamas Igoris Nikulinas.

Šie teiginiai atkeliavo ir iki Lietuvos socialinių tinklų vartotojų, kurie ėmė platinti melagieną.

Radiacinis fonas pavojaus nekelia

Teiginys, esą gaisro metu „radioaktyviųjų medžiagų koncentracija išauga šimtais kartų“ ir kad radiacijos lygis neva „priartėjo prie 1986 metų“, neatitinka tikrovės.

1986 metais Černobylyje įvyko branduolinio reaktoriaus sprogimas, o dabartiniai gaisrai kyla dėl degančios sausos augmenijos ir stipraus vėjo. Juos gesinti sudėtinga ne tik dėl užminuotų teritorijų, bet ir dėl specifinių Černobylio atskirties zonos sąlygų.

Iš esmės buvo dirbtinai susieti du tarpusavyje nesusiję dalykai – gaisrai Černobylio zonoje ir radiacijos pavojus. Tokiu būdu mėginta sukelti visuomenei įspūdį, kad situacija yra kur kas pavojingesnė, nei yra iš tikrųjų.

Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos duomenimis, 2026 m. gegužės 9 d. radiacinio fono rodikliai atskirties zonoje išliko įprastų daugiamečių stebėjimų ribose.

Inspekcija pranešė, kad dėl gaisro Černobylio atskirties zonoje kai kuriose vietose užfiksuotas padidėjęs cezio-137 kiekis ore, tačiau rodikliai išlieka gerokai mažesni už Ukrainoje nustatytas leistinas ribas. Gegužės 8 d. netoli aktyvaus degimo židinių išmatuota 0,00068 Bq/m³ cezio-137 koncentracija, kai leistina norma siekia 0,8 Bq/m³.

Institucija taip pat nurodė, kad kitų pavojingų radionuklidų – stroncio, americio ir plutonio – ore nenustatyta, nes dega palyginti „švarios“ rezervato teritorijos, kuriose nėra radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietų.

Gama spinduliuotės fonas atskirties zonoje šiuo metu atitinka daugiametes stebėjimų reikšmes, o likusioje Ukrainos teritorijoje išlieka natūralaus fono ribose.

Ekspertų vertinimu, už Černobylio zonos ribų gyvenantiems žmonėms pavojingo radiacijos lygio nesitikima.

Nepasitvirtino ir teiginiai, esą iš Černobylio kylantis „radioaktyvus debesis“ kelia grėsmę visai Europai.

Nepriklausomų Europos ir tarptautinių stebėsenos sistemų duomenys rodė tik lokalius bei trumpalaikius radiacinio fono svyravimus netoli gaisro židinio.

Moldovos institucijos pranešė, kad jų vykdoma oro kokybės ir radiacinės situacijos stebėsena neužfiksavo nei leistinų normų viršijimų, nei taršos degimo produktais.

Net Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ po gaisro paskelbė neužfiksavusi padidėjusio gama spinduliuotės fono keliuose Rusijos regionuose.

Abejotinas ekspertas

Pirminis šios melagienos šaltinis – life.ru – yra Rusijoje veikiantis portalas, plačiai žinomas dėl Kremliui palankios propagandos platinimo.

I.Nikulinas nėra radiacinės saugos ar branduolinės fizikos specialistas – jis yra mikrobiologas. Rusijos viešojoje erdvėje jis pristatomas karinių bei biologinio-cheminio ginklo klausimų „ekspertu“, tačiau jo teiginiai apie Ukrainą, dažnai platinami Rusijos propagandos kanaluose, nėra pagrįsti jokiais moksliniais įrodymais.

Tai ne pirmas kartas, kuomet šis ekspertas pasitelkiamas platinti dezinformacijai apie Ukrainą.

Praėjusių metų gruodį jis pareiškė, kad ištyrus Ukrainos karius, daugelio jų kraujyje buvo aptikta antikūnų prieš Krymo–Kongo hemoraginę karštligę, marą, tuliaremiją, leptospirozę ir kitas pavojingas infekcijas, o tai neva rodo, kad su jais buvo atliekami neteisėti biologinio ginklo eksperimentai, kurie kelia pavojų visai Europai. Tai – visiška nesąmonė, prieštaraujanti biologijos mokslui.

Antikūnų aptikimas prieš tokias ligas kaip Krymo–Kongo hemoraginė karštligė, tuliaremija ar leptospirozė savaime nieko neįrodo – tai tik rodo, kad žmogaus imuninė sistema buvo susidūrusi su konkrečiu sukėlėju arba panašiais antigenais.

Shutterstock nuotr./Kraujo lašas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodo, kad šios infekcijos yra natūraliai gamtoje paplitusios zoonozės, kurias platina erkės, graužikai ar užterštas vanduo.

Kariškiai, ilgą laiką veikiantys lauko sąlygomis, epidemiologiškai priklauso didesnės rizikos grupėms, todėl antikūnų nustatymas tokiose populiacijose nėra neįprastas reiškinys.

Nė viena tarptautinė sveikatos ar biologinio saugumo institucija nėra pateikusi duomenų, kad Ukrainoje būtų vykdomos biologinio ginklo programos ar slapti bandymai su žmonėmis.

15min verdiktas: melas. Teiginiai, esą Černobylio miškų gaisrai sukėlė „radioaktyvų debesį“, kurio radiacijos lygis artimas 1986 m. katastrofai ir kelia grėsmę visai Europai, nėra pagrįsti jokiais patikimais duomenimis.

Ukrainos ir tarptautinių institucijų stebėsena rodo, kad radiacinis fonas išliko normos ribose, o už Černobylio zonos pavojingo užterštumo nefiksuota. Klaidingi ir Igorio Nikulino kaltinimai dėl tariamų Ukrainos biologinių eksperimentų – juos paneigia epidemiologijos ir imunologijos mokslas.

Pasitelkiant pseudomokslinius teiginius ir manipuliuojant visuomenės baimėmis, skleidžiamas Kremliaus propagandinis naratyvas apie Ukrainą kaip grėsmę Europai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.