2025-07-17 09:01

Skiepų ir autizmo sąsajos neįrodytos: Kennedy platina išgalvotus „įrodymus“

Socialiniuose tinkluose plintantis Roberto F.Kennedy jaunesniojo interviu fragmentas vėl pakurstė seniai paneigtus mitus apie tariamą ryšį tarp vakcinų ir autizmo. Interviu metu JAV sveikatos reikalų sekretorius remiasi tyrimu, kuris esą atskleidė drastiškai padidėjusią autizmo riziką kūdikiams, paskiepytiems nuo hepatito pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tačiau tokie teiginiai iškraipo faktus ir neatitinka tikrovės – tiek cituojamo tyrimo turinys, tiek jo interpretacijos yra netikslūs.
Robertas F. Kennedy jaunesnysis / Nathan Howard / REUTERS
Robertas F. Kennedy jaunesnysis / Nathan Howard / REUTERS

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta rusų kalba dubliuota Roberto F. Kennedy jaunesniojo ištrauka iš interviu su amerikiečių žurnalistu Tuckeriu Carlsonu, kuriame JAV sveikatos reikalų sekretorius teigia, kad JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) 1999 metais paviešintas tyrimas, kuriam vadovavo medikas Thomas Versraetenas neva rodo, jog vaikai, paskiepyti vakcina nuo hepatito per pirmąsias 30 dienų nuo gimimo turi 1135 proc. didesnę tikimybę išsivystyti autizmui palyginus su vaikais, kurie vakciną gavo vėliau, ar arba nebuvo skiepyti.

Shutterstock nuotr./Skiepai
Shutterstock nuotr./Skiepai

Virusiniame vaizdo įraše JAV politikas ir garsus skiepų priešininkas teigia, kad CDC esą „nuslėpė“ tyrimą apie tariamą ryšį tarp hepatito B vakcinų ir autizmo rizikos. Tačiau visa tai neatitinka tikrovės.

„CDC darė tyrimą 1999 metais. Jie surinko mokslininkų grupę, kuriems vadovavo belgų tyrėjas T.Versraetenas, tam, kad peržiūrėtų surinktus duomenis. Jie palygino vaikus, kurie buvo gavę vakciną nuo hepatito per pirmąsias 30 dienų nuo gimimo su vaikais, kurie vakciną gavo vėliau arba jos negavo. Buvo pateiktos išvados, kad yra 1135 proc. didesnė rizika įgyti autizmo sindromą tiems vaikams, kurie buvo vakcinuoti [per pirmąsias 30 dienų]“, – įraše sako JAV sveikatos reikalų sekretorius.

Koks tai tyrimas?

Tyrimas, apie kurį įraše kalba prieš skiepus kovojantis politikas, išties buvo. Tačiau informacija apie jį pateikta neminint platesnio konteksto.

Tai buvo santrauka, o ne mokslinis straipsnis. Santraukos kartais atspindi preliminarią tyrimų stadiją ir pateikia tik pradinę duomenų apžvalgą. Šiuo atveju buvo pristatytas tik kontekstas, naudoti metodai, rezultatai ir išvados.

1999 m. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) santraukoje, kurią pristatė keli gydytojai, vadovaujami belgo Thomaso Verstraeteno, buvo teigiama, kad „didelė ekspozicija timerosalio turinčioms vakcinoms per pirmąjį gyvenimo mėnesį gali didinti neurovystymosi sutrikimų riziką“.

Shutterstock nuotr./Pirmasis skiepas nuo kokliušo – 2 mėnesių kūdikiui
Shutterstock nuotr./Pirmasis skiepas nuo kokliušo – 2 mėnesių kūdikiui

Priešingai nei teigė sveikatos apsaugos sekretorius interviu su T.Carlsonu, ši santrauka nemini hepatito vakcinų ir nenurodo apie 1135 proc. padidėjusią autizmo riziką.

Patys autoriai vėliau suabejojo savo santraukos išvadomis. Vykdant tolesnius tyrimus, gydytojai paskelbė antrosios fazės rezultatus ir viso tyrimo išvadas Amerikos pediatrų akademijos žurnale „Pediatrics“ 2003 m. Publikacijoje akcentuojama kad nenustatyta „nuosekliai reikšmingų sąsajų“ tarp timerosalio vakcinose ir autizmo.

Dar vėliau ir pats tyrimui vadovavęs mokslininkas pateikė platesnių paaiškinimų.

2004 m. išplatintoje paaiškinamojoje pastaboje T.Verstraetenas teigė, kad „pirmosios fazės rezultatai buvo pernelyg linkę į galimą šališkumą, todėl netinkami kaip pagrindas svarbiems visuomenės sveikatos sprendimams priimti“.

Kokia tai medžiaga?

Timerosalis, sudėtyje turintis gyvsidabrio, iki 1930 metų buvo plačiai naudojamas kaip daugiadozių vakcinų konservantas, norint užkirsti kelią bakterijų vaistuose ir bioproduktuose plitimui. Dėl suirimo į etilo gyvsidabrį ir tiosalicilatą, 1997 JAV maisto ir vaistų administracija įtraukė timerosalį į gyvsidabrio sudėtyje turinčių medžiagų sąrašą, tačiau preparatas yra laikomas saugiu ir vis dar naudojamas daugelyje farmacinių produktų.

Prancūzijos faktų tikrinimo tinklalapis „Science Feedback“ atkreipė dėmesį, kad timerosalis buvo pašalintas iš daugumos vakcinų JAV dar 2001 m. Vakcinose jo nebėra, išskyrus tam tikras daugiadozes gripo vakcinas.

„Moksliniai duomenys rodo, kad vakcinos sudedamosios dalys, įskaitant gyvsidabrio turintį antibakterinį timerosalį ir aliuminio turinčius adjuvantus, nėra susiję su didesne susirgimo rizika, – pažymėjo „Science Feedback“. – Prieš patvirtinant vakcinas naudoti plačiojoje populiacijoje, atliekami griežti klinikiniai tyrimai ir atliekami saugumo bandymai, be to, jos nuolat stebimos net ir davus leidimą naudoti“.

Situacija Lietuvoje

Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teigimu, gyvsidabris nebėra naudojamas kaip konservantas jokiose vakcinose, kurios įprastai skiriamos vaikams.

„Taip, visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios – jos yra patvirtintos Europos vaistų agentūros ir registruotos Lietuvoje.

2001 metais JAV iš visų vaikams skirtų vakcinų timerosalis buvo pašalintas reaguojant į nuolatinį visuomenės susirūpinimą dėl gyvsidabrio toksiškumo.

Vakcinos autizmo nesukelia

T.Verstraeteno tyrime buvo tirta ir galima vakcinų ar jų sudedamųjų komponentų įtaka autizmo atsiradimui, taip pat kalbos ir miego sutrikimams, tačiau buvo nustatyta, kad vakcinos pastarųjų nenulemia.

Taip pat iš piršto laužti R.F.Kennedy pateikti duomenys apie daugiau nei tūkstančio procentų tikimybę – tokių skaičių tyrime nebuvo.

R.F.Kennedy, dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskirtas sveikatos reikalų sekretoriumi, yra žinomas skiepų priešininkas.

Remiantis Reuters, R.F.Kennedy šių metų birželio pradžioje iš imuniteto praktikos ekspertų grupės atleido 17 specialistų ir paskyrė 8 naujus narius, palaikančius pastarojo poziciją dėl vakcinų.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas

15min verdiktas: melas. R.F.Kennedy interviu ištraukoje platinama dezinformacija. JAV sveikatos reikalų sekretoriaus cituojamame tyrime įrodyta, kad vakcinos neturi sąsajos su autizmo sindromu ar kitais neurologiniais sutrikimais.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą