Neva citavo tyrimą
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neseniai atliktu tyrimu, kuris, pasak jo, atskleidžia skiepų nuo COVID-19 žalą.
„Naujas šokiruojantis recenzuojamas tyrimas ką tik patvirtino, kad vadinamasis „ilgas Covid“ iš tikrųjų yra šalutinis mRNA „vakcinų“, o ne viruso poveikis.
Sprogstamasis tyrimas ką tik susprogdino vieną didžiausių pandemijos eros melagysčių ir atskleidė, kad neurologiniai ir psichiatriniai simptomai, dėl kurių kaltinamas „ilgas Covid“, dabar pasireiškia žmonėms, kurie net niekada nebuvo užsikrėtę virusu, bet buvo stipriai „paskiepyti“.
Tyrimą atlikusiai mokslininkų komandai vadovavo Taivano Chang Gung Memorial Hospital Linkou medicinos centro Neurologijos skyriaus ir Taivano Chang Gung universiteto Medicinos koledžo Neurologijos skyriaus daktaras Yi-Chun Chen.
Recenzuoto tyrimo rezultatai buvo paskelbti visame pasaulyje žinomame žurnale „Journal of Microbiology, Immunology and Infection“.
Tyrimas patvirtina tai, apie ką visą laiką perspėjo skiepų kritikai: Ilgalaikius sveikatos sutrikimus sukelia ne virusas, o pačios vadinamosios „vakcinos“.
Mokslininkai ištyrė 467 sveikatos priežiūros darbuotojus, dirbančius Taivano šiaurėje esančioje mokomojoje ligoninėje.
Prieš prasidedant „Omicron“ bangai, visi iki vieno dalyviai buvo gavę bent tris, o kai kurie net keturias „Covid“ skiepų dozes.
Nepaisant to, kad dalyviai gavo mišrius „Covid“ „vakcinų“ derinius, visi jie gavo bent vieną mRNA injekciją (kalba netaisyta – red. past.)“, – straipsnį citavo internautas.
Kas yra ilgasis COVID-19?
Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), ilgasis COVID yra rimta liga, kuri gali sukelti lėtines būkles, reikalaujančias visapusiškos priežiūros, netgi lemti neįgalumą.
Ilgasis COVID gali apimti platų nuolatinių simptomų ir būklių spektrą, kurie gali trukti savaites, mėnesius ar net metus po persirgimo virusu. Kiekvienas asmuo, kuris buvo užsikrėtęs virusu, gali patirti ilgąjį COVID.
Pažymima, kad skiepai nuo COVID-19 yra geriausia turima priemonė ilgojo COVID prevencijai.
Ką rado tyrimas?
Internautai savo įrašuose kalba apie tyrimą, birželio 23 d. publikuotą moksliniame žurnale „Journal of Microbiology, Immunology and Infection“. Jis pavadintas „Neurologiniai ir psichiatrijos aspektai tarp paskiepytų sveikatos priežiūros darbuotojų, sergančių ilguoju COVID: paplitimo ir registravimo šališkumo vertinimas“.
„Šiame tyrime buvo vertinamas neurologinių ir psichiatrinių ilgalaikių COVID simptomų paplitimas bei sunkumas tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, atsižvelgiant į jų COVID-19 statusą, siekiant išsiaiškinti sunkumus, susijusius su SARS-CoV-2 infekcijos pasekmėmis po jos“, – nurodoma tyrimo aprašyme.
Tyrime dalyvavo 467 sveikatos priežiūros specialistai, paskiepyti bent 3 kartus. Jie buvo suskirstyti į simptominės infekcijos, besimptomės infekcijos ir infekcijos nebuvimo grupes.
Dalyviai buvo apklausti naudojant patvirtintus klausimynus, kuriuose paminėti tokie simptomai, kaip atminties problemos, nerimas, depresija ir bendra neurologinė ir (arba) psichiatrinė našta.
Internautų įrašuose iškraipomi tyrimo rezultatai ir teigiama, kad sveikatos priežiūros darbuotojai, kuriems pasireiškė neurologiniai arba psichiatriniai simptomai, yra „sužaloti vakcinos“. Iš tiesų tyrimas atskleidė, kad reikšmingų simptomų skirtumų tarp grupių nenustatyta. Visose trijose grupėse šie simptomai pasireiškė panašiu dažnumu.
Pastebėti kai kurie nereikšmingi simptomai (atminties pablogėjimas, nerimas, nedidelis depresijos pablogėjimas tarp simptomų turinčių asmenų), tačiau priežastinis ryšys neįrodytas.
„Nepaisant kruopštaus duomenų rinkimo, tyrimas neparodė statistiškai reikšmingų skirtumų neurologinių ir psichiatrijos pobūdžio ilgojo COVID simptomų sunkume tarp skirtingų COVID-19 būklės grupių.
Visgi pastebėtos tam tikros tendencijos: dažnesni ilgainiui blogėjantys atminties sutrikimai, padidėjęs nerimo lygis tarp simptomus patyrusių asmenų ir subtilūs depresijos simptomų paaštrėjimo požymiai šiame pogrupyje.
Šie rezultatai pabrėžė ilgojo COVID simptomų daugiaveiksnį pobūdį ir COVID-19 istorijos įtaką patiriamų simptomų pasireiškimui“, – rašoma tyrimo išvadose.
Niekur tyrimo išvadose nenurodoma, kad ilgąjį COVID-19 sukelia skiepai, o ne pats virusas. Tyrime atkreiptas dėmesys į šių ilgalaikių neurologinių ir psichiatrinių nusiskundimų paplitimą ir pranešimų apie juos šališkumą. Tyrėjai pabrėžė, kad pranešimams apie simptomus gali turėti įtakos dalyvių informuotumas apie buvusią infekciją, o tai gali padidinti ilgus COVID paplitimo įverčius.
-
Internautus sudomino Baltųjų rūmų pareiškimas apie COVID-19 kilmę: ar galima tikėti?
-
Ar tikrai JAV teismas pripažino, kad COVID-19 skiepai padarė nepataisomą žalą?
-
Pandemija baigėsi, sąmokslo teorijos – ne: vėl atrado galybes mirusių nuo skiepų
-
Melagienų kūrėjai atrado virusų patentus: tvirtina, kad tai įrodo jų laboratorinę kilmę
„Tyrimas atskleidė galimus simptomų registravimo šališkumus, kurie gali sustiprinti ilgojo COVID paplitimo vertinimus. Nors tvirta tyrimo metodologija padėjo atskleisti įvairius sveikatos būklių profilius tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, ateities tyrimuose turėtų būti taikomi išilginiai dizainai ir objektyvūs diagnostiniai metodai, siekiant tiksliau įvertinti ilgalaikio COVID naštą“, – priduriama apibendrinime.
Apskritai tyrimas neatskleidžia priežastinio ryšio tarp skiepų ir ilgojo COVID-19. Tai yra stebėjimo tyrimas ir juo nenustatoma, ar vakcinos, ar kas nors kitas, gali sukelti šiuos simptomus. Tokios išvados jame ir neminimos.
Ilgasis COVID egzistavo prieš vakcinas
Sterlingo universiteto imunobiologijos profesorė Akiko Iwasaki, dirbusi ir prie kito tyrimo, kuriame buvo analizuojamas ilgasis COVID, pažymėjo, kad daug žmonių kamavo ilgasis COVID dar prieš atsirandant skiepams.
Ji pažymėjo, kad jos grupės atliktas nedidelis tyrimas parodė, kad dauguma žmonių, sirgusių ilguoju COVID, kurie niekada nebuvo skiepyti, sveikata pagerėjo pasiskiepijus COVID-19 vakcina.
Kitas tyrimas taip pat parodė, kad skiepai nuo koronaviruso mažina ilgojo COVID riziką.
Derbio universiteto klinikinių pratimų mokslo profesorius Markas Faghy, dirbantis su ilguoju COVID sergančiais pacientais, naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė, kad jis pasireiškė dar prieš pradedant skiepyti, todėl skiepai negalėjo sukelti simptomų pirmaisiais protrūkio metais.
„Daugelio pacientų, su kuriais susitinkame, ligos pradžia buvo 2020 m. pradžioje. Tai buvo dar prieš pradedant skiepyti“, – sakė jis.
Ilgasis COVID atsirado netrukus po to, kai 2020 m. kovą COVID buvo paskelbta pandemija. Pirmosios vakcinos nuo koronaviruso gyventojus saugelyje šalių pasiekė tik 2021 m. pirmoje pusėje.
Nuo to laiko atliktų tyrimų rezultatai vienareikšmiškai neatsakė, ar skiepijimas sumažina riziką susirgti ilguoju COVID po užsikrėtimo, tačiau nė viename iš jų nenustatyta, kad skiepijimas didina šią riziką arba kad kam nors buvo diagnozuota ilgasis COVID, prieš tai nesusirgus COVID.
Pastarųjų ketverių metų tyrimai gana nuosekliai rodė, kad skiepijimas COVID-19 vakcina sumažina ilgojo COVID riziką. Atvejai, kai vakcinos sukelia ilgalaikį šalutinį poveikį, yra ypatingai reti.
15min verdiktas: melas. Minimas tyrimas neatskleidė, kad skiepai nuo COVID-19 sukelia ilgąjį COVID. Jame yra tiriami neurologiniai ir psichiatrijos aspektai tarp paskiepytų sveikatos priežiūros darbuotojų, sergančių ilguoju COVID. Tyrimas nustatė, kad tarp 467 tris kartus paskiepytų sveikatos priežiūros darbuotojų nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų neurologinių ar psichikos ilgojo COVID simptomų sunkume tarp sirgusių su simptomais, besimptomių ir nesirgusių COVID-19. Pasak medicinos specialistų, ilgasis COVID egzistavo dar prieš atsirandant skiepams nuo viruso, o šie tik sumažino ilgojo COVID riziką.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
