Apkaltino gydytoją
„Tai nutiko Norvegijoje 2020 metais. Istorija, nutikusi po vakcinos... verta paskaityti…“ – taip pradedamas įrašas, kuriuo pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas.
Netrumpas, padrikas ir vietomis sunkiai suprantamas tekstas akivaizdžiai išverstas automatinio vertimo programa, jį cituojame netaisytą.
Autorius ar autorė rašo, esą „LABAI pro vaxx gydytoja (kuri netiki skiepų žalojimu nors ant prakeiktų vakcinos įdėjimų pažymėta šimtai...)“ bandė pasakyti, kad mergaitė tokia gimė.
„NE, mano dukra negimė žvairomis akimis (jos abi tai daro skirtingu metu)! Žinoma, nuvežėme ją pas gydytoją paklausti, kodėl tai vyksta iškart 4 mėnesiai po skiepo, nes mes taip nerimavome ir tai buvo atsakymas, kurį gavome „ne nuo skiepų, ji visada tokia buvo“, – teigiama įraše.
Toliau minimos „pagrįstos DNR vakcinos nepageidaujamomis reakcijomis“, apnuodijimas sunkiaisiais metalais, rašoma, kad mergaitei atlikta operacija.
Greta paskelbtos dvi nuotraukos – kelių mėnesių ir kiek vyresnio vaiko. Mažesnysis žiūri tiesiai į kamerą, vyresnysis stipriai žvairuoja kaire akimi.
Reikėtų manyti, kad tai yra aprašytos mergaitės portretai – mažesnės ir jau paaugusios (kaip pakomentuota viršuje, prieš ir po skiepo). Tačiau patys atvaizdai to nepatvirtina – neaišku nei kada, nei kur fotografuota, ar abiejose nuotraukose yra tas pats vaikas, net ar tai yra mergaitė (tai rodo tik mergaitiški drabužiai).
Apstu melagienų apie skiepus
Šiuo įrašu įvairiomis kalbomis dalijamasi jau ne vienus metus. Įdomu, kad įrašas albanų kalba buvo paskelbtas 2020 m. gruodžio 8 d. – kaip tik tada Jungtinėje Karalystėje pirma moteris buvo paskiepyta nuo naujojo koronaviruso.
Būtent kai kurios iš vakcinų nuo SARS-CoV-2 siejamos su DNR keitimu. Tai yra mitas – informacine RNR (iRNR) paremtos vakcinos neturi jokio sąlyčio su DNR ir nepakeičia genomo.
Paprastai kalbant, tai yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį. Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama iRNR. Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.
Kūdikiai ir net vyresni mažyliai dažnai žvairuoja, ypač būdami pavargę. Jei viena akis nežiūri tiesiai į priekį, tai yra akivaizdus žvairumo požymis.
Vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Kitaip tariant, iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką. Vos patekusi į ląstelę ji suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.
Taip pat skaitykite: Nepaliauja gąsdinti žmones dėl vakcinų poveikio: melas, kad jos pakeis DNR
Taip pat skaitykite: Melagienų – visiems skoniams: skiepai esą keičia DNR, užkrečia ŽIV, sukelia nevaisingumą
Taip pat skaitykite: Dar viena vakcinų priešininkų fantazija: jos pakeis DNR ir nuslopins potraukį seksui
Įraše minimi 2020-ieji. Kaip tik tų metų pabaigoje buvo pradėta skiepyti nuo COVID-19, bet vakcinos vaikams buvo patvirtintos gerokai vėliau, taigi skiepai nuo koronaviruso mergaitės sveikatos negalėjo sutrikdyti.
Iš įrašo apskritai neaišku, nuo ko buvo paskiepyta. Ypač daug diskusijų vyksta dėl skiepų nuo tymų (kartu – nuo kiaulytės ir raudonukės), teigiama, neva jie sukelia autizmą. Tai irgi netiesa, portalas 15min ne kartą yra paneigęs šią melagieną.
Taip pat skaitykite: „Rado“ autizmo ir COVID-19 skiepų ryšio įrodymų tyrime, kuriame apie tai nekalbama
Taip pat skaitykite: Dėl ko daugėja autizmo atvejų: skiepų, kaip sako internautai, ar kitų priežasčių?
Netiesa ir tai, kad vakcinose esama sunkiųjų metalų. Gyvsidabrio turinčios medžiagos vaikų vakcinose nebenaudojamos, o aliuminio vaikai dar daugiau suvalgo su įprastu maistu.
Taip pat skaitykite: Skiepuose vaikams – pavojingos medžiagos? Net su mamos pienu jų gauna daugiau
Akims pakenkė imuninė sistema
Pradėjus skiepyti nuo COVID-19, būta pranešimų apie tam tikrą šalutinį poveikį akims. Minėti tokie simptomai, kaip paraudimas, perštėjimas, padidėjęs jautrumas į šviesą, susiliejęs vaizdas, nemalonus pojūtis ar skausmas akyse, suprastėjęs regėjimas.
Bet nepageidaujami reiškiniai, pavyzdžiui, konjunktyvitas ir pan., buvo itin reti. Tyrėjų manymu, tai gali būti susiję su organizmo imuninės sistemos reakcija į skiepą.
Mokslo leidiniuose publikuotas ne vienas tyrimas, kurių autoriai įžvelgė sąsajų tarp skiepo nuo COVID-19 ir atsiradusio žvairumo. Jų autoriai pažymėjo, kad tai galėjo lemti ir kitos sveikatos problemos.
Svarbiausias įrodymas, kad vakcinos nesukelia žvairumo? Žvairumas nėra naujas dalykas. Jo atvejai buvo užregistruoti jau daugiau nei prieš 3 500 metų, o pirmosios chirurginės korekcijos buvo atliktos XIX a. pr.
Kaip minėta, minėta mergaitė, jei tokia tikrai buvo, nuo COVID-19 nurodytu metu negalėjo būti paskiepyti. Duomenų, kad kiti skiepai sukeltų žvairumą, nesama. Priešingai – pavyzdžiui, kaip tik tymai, skiepai nuo kurių ypač baugina, gali sukelti akių problemų ir net paveikti regėjimą.
Vaikus skiepija, o žvairumo atvejų nedaugėja
Žvairumas, dar vadinamas strabizmu (nuo graikų kalbos žodžio strabos – žvairas), yra vienos akies nukrypimas nuo žvilgsnio bendro fiksacijos taško, tad akys nebūna lyg viena komanda.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, nukrypimas būna nuolatinis arba periodinis. Viena akis gali žvelgti tiesiai, o kita būti nukrypusi į vidų (konverguojantis žvairumas), į išorę (diverguojantis žvairumas), į viršų arba žemyn (vertikalusis žvairumas).
Ši būklė (ne liga) atsiranda, kai nedarniai veikia akį judinantys raumenys (jų paralyžius, neišsivystymas, neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas). Ji nėra itin reta, kamuoja 4-5 proc. žmonių ir dažniausiai pasireiškia vaikams iki 3 metų.
Naujagimio akys ne visada gali tiesiogiai sutelkti dėmesį į objektus, primena JAV pediatras Vincentas Iannellis. Iš pradžių atrodo, kad jos juda visai savarankiškai, kartais žvilgsnis susikryžiuoja, kartais – nukrypsta į išorę.
3-4 mėn. kūdikis jau turėtų gebėti sutelkti dėmesį į mažus objektus, o akys turėtų žvelgti tiesiai arba lygiagrečiai. 6 mėn. kūdikis jau turėtų gebėti sutelkti dėmesį ir į tolimus, ir į artimus objektus.
Kūdikiai ir net vyresni mažyliai dažnai žvairuoja, ypač būdami pavargę. Jei viena akis nežiūri tiesiai į priekį, tai yra akivaizdus žvairumo požymis. Toks vaikas, kad pažiūrėtų į jus, gali pasukti galvą arba visai užmerkti vieną akį.
Žvairumo priežastys ne visada žinomos. Dažniausiai jis paveldimas, bet genetika – ne vienintelis veiksnys. Daugiau nei puse atvejų žvairumas pasireiškia jau gimimo metu arba greitu laiku (jis vadinamas įgimtu). Vaikai su centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimais patiria didesnę riziką žvairuoti.
Ši būklė gali atsirasti ir dėl traumos, insulto, net toliaregystės (kai ją turintys vaikai bando sufokusuoti vaizdą, akys gali susikryžiuoti į vidų).
Kuo anksčiau žvairuojantiems vaikams imamasi padėti (skirti koreguojančius akinius, „bausti“ gerąją akį – ją uždengti ar pan., kad dirbtų kita, operuoti), tuo didesnė tikimybė, kad šios bėdos pavyks atsikratyti. Nieko nedarant gali rastis nuolatinių regėjimo problemų, gebėjimą matyti abiem akimis kartu. Ėmus slopinti žvairuojančios akies siunčiamą vaizdą, ji tampa „tingine“ ir išsivysto ambliopija, kuri nuo 7-10 metų jau nebepagydoma.
Kadangi žvairumo priežastys paprastai nežinomos, kaltinamos ir vakcinos. V.Iannellis paminėjo vieną tyrimą, kuris atskleidė, kad žvairuojančių vaikų nuo vienerių metų nedaugėja, nors jie būna skiepijami iki pat ėjimo į darželį.
„Svarbiausias įrodymas, kad vakcinos nesukelia žvairumo? Žvairumas nėra naujas dalykas. Jo atvejai buvo užregistruoti jau daugiau nei prieš 3 500 metų, o pirmosios chirurginės korekcijos buvo atliktos XIX a. pr.“, – apibendrino pediatras.
15min verdiktas: melas. Žvairumo priežastys dažniausiai neaiškios, vakcinos tarp jų neminimos. Kad tokia sąsaja išgalvota, patvirtina faktas, jog pirmieji žvairumo atvejai buvo užfiksuoti prieš 3,5 tūkst. metų, kai jokių skiepų nebuvo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
