Nuo britų – iki Kapčiamiesčio
Trijų dešimtmečių senumo įvykius prieš porą savaičių prisiminė ir net su planuojamu Kapčiamiesčio poligonu susiejo viena „Facebook“ vartotoja.
Moteris pasidalijo nežinia iš kokio šaltinio paimta fraze: „Britai išslaptino 1996 m. dokumentus, pagal kuriuos buvo jų planas Baltijos šalyse tyčia engti rusus ir tuo išprovokuoti Rusijos įsiveržimą! Tada planas buvo visa NATO jėga pulti Rusiją!!! Už šitą išslaptinimą Rusija dėkinga!“
Gynybos ministerija ruošėsi karui su Rusija po NATO plėtros – likus 26 metams iki Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Jei dar kas abejojate, kad LT politikams diriguoja britai, ir kad provokacija Rusijos atžvilgiu yra pagrindinė šios politikos konstanta. O Kapčiamiesčio poligonas yra tik papildoma provokacijos ties pasieniu idėja…“ – greta pakomentavo ji.
Taip pat skaitykite: Išgalvojo Kapčiamiesčio poligono paskirtį: ar tikrai ją atskleidė buvęs diplomatas?
Internautės įrašas sulaukė daugiau nei 380 reakcijų ir pusšimčio komentarų, daugiau nei 100 žmonių juo pasidalijo.
Tokie dokumentai JK išties buvo paviešinti ir juose tikrai buvo kalbama apie NATO plėtros į Baltijos šalis bei kitas posovietines valstybes galimas pasekmes, tačiau jų turinys buvo kitoks, nei apibendrino cituota „Facebook“ vartotoja.
Žadėjo nesiplėsti?
NATO plėtra 2004-aisiais, kai prie Aljanso prisijungė Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija, turbūt kaip nė viena kita sulaukia įvairiopų komentarų.
Daugeliui, ypač šiose valstybėse, džiaugiantis sparčia jų pažanga siekiant narystės, didesniu saugumu ir NATO išsiplėtimu į Rytus, nemažai žmonių aiškina, neva tai tik sustiprino įtampą santykiuose su Rusija.
Bene labiausiai abejojama dėl Baltijos valstybių, primenamas tuomečio JAV valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio pažadas sovietų lyderiui Michailui Gorbačiovui „nė colio į Rytus“, aiškinama, esą Aljanso plėtimasis šia kryptimi galėjo būti ir viena iš karo Ukrainoje priežasčių.
Taip pat skaitykite: „Nė per colį“: ką reiškė Vakarų pažadai Michailui Gorbačiovui dėl NATO plėtros į Rytus?
Ši frazė, ištarta 1990 m. vasario 9 d. per susitikimą su SSRS prezidentu, buvo dalis virtinės Vakarų lyderių patikinimų dėl pastarosios saugumo, duotų per visą Vokietijos susivienijimo procesą. Tai atskleidė išslaptinti JAV, Sovietų Sąjungos, Vokietijos, JK ir Prancūzijos dokumentai, kuriuos 2017 m. gruodį paskelbė George’o Washingtono universiteto Nacionalinio saugumo archyvas.
Dokumentai rodo, kad 1990 m. pradžioje ir per visus 1991 m. kelių šalių lyderiai svarstė, tačiau galiausiai atmetė Vidurio bei Rytų Europos šalių narystės galimybę.
Taip pat – kad diskusijos apie NATO derybų dėl Vokietijos susivienijimo kontekste nebuvo susiaurintos iki Rytų Vokietijos teritorijos statuso. SSRS, vėliau – Rusijos skundai, kad jie buvo suklaidinti dėl NATO plėtros, buvo pagrįsti rašytinėmis to meto pokalbių aukščiausiu lygmeniu ataskaitomis.
Kūrė scenarijų, panašų į Donbaso
Išslaptinti britų dokumentai rodo, kad 1996 m. žvalgyba buvo parengusi „NATO plėtros tyrimą“. Jame buvo numatyti karo scenarijai, pagal kuriuos Baltijos valstybių priėmimas į NATO sukeltų tiesioginį ginkluotą konfliktą su Rusija.
Dokumente pažymėta, kad „pagrindinė grėsmė visoms trims Baltijos šalims yra revanšistinė Maskvos vyriausybė, siekianti susigrąžinti valdžią Baltijos šalyse“.
„Gynybos ministerija ruošėsi karui su Rusija po NATO plėtros – likus 26 metams iki Maskvos invazijos į Ukrainą“, – prieš gerą mėnesį paskelbė knygų ir straipsnių apie JK užsienio politiką autorius, vienas iš tinklalapio „Declassified UK“ direktorių Markas Curtisas.
Jo teigimu, ši informacija meta iššūkį teiginiui, kad NATO plėtra beveik arba visiškai nepaaiškina 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Anksčiau įslaptinti JK dokumentai rodo, kad Gynybos ministerija žinojo, jog NATO plėtra, priimant naujas nares, gali sukelti karą su Rusija“, – balandžio pradžioje apibendrino ekspertas.
1996 m. rugpjūtį parengtame scenarijuje buvo nagrinėjamos Baltijos šalių narystės pasekmės. Buvo numatyta, esą Lietuva, Latvija ir Estija jau įstojusios į Aljansą. Nagrinėti „galimi scenarijai, kurie paskatintų operaciją pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį“, kuriuo NATO narės įsipareigoja ginti viena kitą užpuolimo atveju.
Svarstyta situacija, kurioje šios trys valstybės „susidurtų su agresoriumi“. Jis buvo aiškiai įvardytas kaip Rusija. Žvalgyba darė prielaidą, kad „Rusija griežtai nepritaria Baltijos šalių narystei NATO ir grasina atsakomosiomis priemonėmis, siekdama išsaugoti savo saugumą prieš priešišku laikomą karinį aljansą prie jos sienų“.
Dokumente pažymėta, kad „pagrindinė grėsmė visoms trims Baltijos šalims yra revanšistinė Maskvos vyriausybė, siekianti susigrąžinti valdžią Baltijos šalyse“. Tai esą galėjo įvykti arba dėl narystės NATO, arba kaip Rusijos galios ir įtakos atkūrimo palei jos sienas dalis.
Toliau scenarijuje numatyta, kad Rusija „kursto nepasitenkinimą tarp rusų mažumos Estijoje, teigdama, neva jie persekiojami dėl kalbos, kultūros ar žmogaus teisių“. Maskva galėtų paskelbti „didelius rytų Estijos plotus Rusijos teritorija, grasinti juos aneksuoti jėga ir nutraukti bet kokį energijos eksportą į Estiją“, pažymėta dokumente.
Scenarijuje numatyta, kad Rusija „kursto nepasitenkinimą tarp rusų mažumos Estijoje, teigdama, neva jie persekiojami dėl kalbos, kultūros ar žmogaus teisių“.
„Šis scenarijus atspindi Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu po 2014 m., kai ji siekė „apsaugoti“ rusakalbių bendruomenes rytiniame Donbaso regione, o vėliau, 2022 m., paskelbė apie jų aneksiją“, – paaiškino M.Curtisas rašinyje pavadinimu „JK žinojo, kad NATO plėtra gali sukelti karą su Rusija“.
Amerikiečiai narystei pritarė
Kitame balandį publikuotame straipsnyje, remdamasis išslaptintais 1997 m. dokumentais, ekspertas pakartojo, jog JK suprato, kad NATO plėtra „išprovokuotų rusus“. Šiuos nuogąstavimus esą galiausiai patvirtino plataus masto invazija į Ukrainą.
1997 m. kovą tuomečiam premjerui Johnui Majorui pateiktoje medžiagoje buvo pabrėžta JK parama „nedidelei pirmajai grupei“ valstybių, siekiančių prisijungti prie Aljanso.
„Per daug (šalių) vienu metu apsunkintų NATO struktūras, nuteiktų Rusiją priešiškai“, – buvo rašoma dokumente, skirtame artėjančiam susitikimui su NATO generaliniu sekretoriumi Javieru Solana. Dar pridurta, kad tolesni sprendimai dėl to, kurios valstybės ir kada prisijungs, „išprovokuotų rusus“.
Aljansas, nors ir susidurdamas su stipriu Rusijos pasipriešinimu, svarstė plėtrą, visų pirma – į Čekiją, Vengriją ir Lenkiją, galbūt – Slovėniją ir Rumuniją. Jau tuo metu daugelis JAV prezidento Billo Clintono administracijos pareigūnų pritarė ir Baltijos šalių prisijungimui. Ši pozicija vertinta itin prieštaringai, nes visos trys turi sausumos sienas su Rusija.
1995-1999 m. britų dokumentai, saugomi Londono nacionaliniame archyve, esą rodo, kad Rusija ne kartą perspėjo Vakarus dėl Rytų Europos šalių, įskaitant Ukrainą, stojimo į NATO. NATO dirbantys britų pareigūnai 1997 m. informavo Užsienio reikalų ministeriją, kad plėtra į buvusios SSRS teritorijas, įskaitant Baltijos šalis, rusams buvo „jautrus taškas“.
Prieš metus M.Curtisas citavo atmintinę, parengtą J.Majoro telefoniniam pokalbiui su Rusijos užsienio reikalų ministru Jevgenijumi Primakovu. 1997-ųjų vasarį jis esą tikino, kad, „būdamas rusas, taip pat būtų susirūpinęs dėl galimybės, kad NATO gali priartėti prie Rusijos sienų“. Tačiau jis pridūrė, kad „NATO neturi ketinimų to daryti“ ir „nesiekia įsprausti Rusijos į kampą“.
Po mėnesio premjeras nusiuntė panašų laišką prezidentui Borisui Jelcinui – ramino, kad baimės dėl NATO artėjimo yra nepagrįstos, neketinama dislokuoti didelių konvencinių pajėgų ar branduolinių ginklų naujųjų narių teritorijose, tik kuklų infrastruktūros kiekį, pavyzdžiui, saugyklas bei valdymo ir kontrolės struktūras.
15min verdiktas: melas. Išslaptintuose praėjusio amžiaus 10-ojo deš. dokumentuose neužfiksuota, kad JK politikai bei pareigūnai ketino Baltijos šalyse engti rusus ir taip išprovokuoti Rusijos puolimą. Priešingai, jie kaip tik baiminosi jos atsako į NATO plėtrą Rytų kryptimi ir net ramino, kad tokių planų nėra.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
