Baltieji rūmai pranešė, kad per derybas Pekine D.Trumpas ir Xi Jinpingas sutarė dėl būtinybės išlaikyti atvirą Hormuzo sąsiaurio laivybos kelią.
Iranas faktiškai uždarė šį vandens kelią reaguodamas į JAV ir Izraelio atakas, prasidėjusias vasario 28 dieną, sukeldamas precedento neturintį pasaulinių energijos tiekimo grandinių sutrikimą. Kinija palaiko glaudžius ryšius su Iranu ir yra pagrindinė jo naftos pirkėja, pažymi „Reuters“.
„Mano kantrybė greitai baigsis. Jie turėtų sudaryti susitarimą“, – ketvirtadienio vakarą „Fox News“ sakė D.Trumpas.
Kalbėdamas apie Irano slaptai laikomas sodrinto urano atsargas D.Trumpas užsiminė, kad jų perėmimas JAV reikalingas nebent dėl viešųjų ryšių.
„Nemanau, kad tai būtina, išskyrus viešųjų ryšių požiūriu“, – interviu sakė jis.
„Tiesą sakant, tiesiog jausčiausi geriau, jei jį turėčiau. Tačiau manau, kad tai labiau susiję su viešaisiais ryšiais nei su kuo nors kitu“, – sakė jis.
Po ketvirtadienį vykusių D.Trumpo ir Xi Jinpingo derybų Baltieji rūmai pranešė, kad lyderiai sutarė, jog sąsiauris turi likti atviras, o Xi Jinpingas aiškiai išreiškė Kinijos nepritarimą sąsiaurio militarizavimui ir bet kokiems bandymams apmokestinti naudojimąsi juo.
D.Trumpas teigė, kad Kinijos lyderis taip pat pažadėjo neteikti Iranui karinės įrangos.
„Jis pasakė, kad nesuteiks karinės įrangos – tai svarbus pareiškimas“, – sakė D.Trumpas.
Baltųjų rūmų išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad Kinija išreiškė susidomėjimą pirkti daugiau amerikietiškos naftos, siekiant ateityje sumažinti šalies priklausomybę nuo Hormuzo sąsiaurio, o abu lyderiai sutarė, kad Iranas niekada neturėtų įgyti branduolinių ginklų.
