Spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas teikė medicininius patarimus nėščioms moterims ir mažų vaikų tėvams, nuolat kartodamas, kad jie neturėtų vartoti ar duoti skausmą malšinančio vaisto.
Respublikonų lyderio pareiškimas, kuriame gausu plačių, tačiau nepagrįstų patarimų, pasigirdo tuo metu, kai Baltieji rūmai pažadėjo įvykdyti perversmą Jungtinių Valstijų sveikatos apsaugos srityje.
Donaldo Trumpo patarimai prieštarauja medikų bei mokslininkų vertinimui.
Koks tai vaistas?
Vaistas „Tylenol“ sudarytas daugiausia iš veikliosios medžiagos paracetamolio (dar vadinamo acetaminofenu).
Paracetamolis yra analgetikas (skausmo malšintojas) ir antipiretikas (karščiavimą mažinanti medžiaga).
„Tylenol“, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga yra paracetamolis, laikomas saugiu vaistu, kai vartojamas pagal rekomenduojamas dozes.
Jis tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams ir dažnai naudojamas karščiavimui mažinti.
JAV, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sveikatos institucijos patvirtino paracetamolio saugumą vartojant jį nėštumo metu, nurodydamos, kad nėra patikimų įrodymų, jog jis kelią riziką vaisiui, tačiau rekomenduojama vartoti mažiausią efektyvią dozę.
Itin retais atvejais išties gali pasireikšti alergija paracetamoliui arba D.Trumpo minėto vaisto „Tylenol“ sudedamosioms dalims.
Alerginė reakcija dažniausiai pasireiškia odos bėrimu, dilgėline, niežuliu, veido, lūpų ar gerklės patinimu, ir kvėpavimo sunkumais.
Kartais gali pasireikšti sunkios alerginės reakcijos, tokios kaip anafilaksinis šokas, nors dažniau nei pati veiklioji medžiaga alergiją sukelia pagalbinės „Tylenol“ medžiagos.
Jei pasireiškia alergijos požymiai, būtina skubiai kreiptis į gydytojus.
Moksliškai nepagrįsti teiginiai
D.Trumpas kalboje teigė, kad nėščiosios turėtų „pakentėti“, o šis nereceptinis vaistas turėtų būti vartojamas tik esant „labai aukštai temperatūrai“.
Tai labai prastas pasiūlymas: karščiavimas ir skausmas gali kelti rimtą grėsmę tiek motinai, tiek besivystančiam vaisiui.
„Noriu pasakyti tiesiai šviesiai – nevartokite „Tylenol“. Nevartokite jo, – sakė D.Trumpas. – Kiti dalykai, kuriuos rekomenduojame, bent jau aš tikrai rekomenduoju... neleiskite, kad jie prigrūstų jūsų kūdikį didžiausiu kiekiu visokių dalykų, kokį tik esate matę savo gyvenime“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje vakcinas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paneigė Jungtinių Valstijų prezidento teiginį apie galimą ryšį tarp autizmo ir paracetamolio vartojimo nėštumo metu.
Paskelbtame pareiškime organizacija pabrėžė, kad „šiuo metu nėra jokių patvirtintų mokslinių įrodymų“, leidžiančių teigti sutrikimo ir šio vaisto ryšį.
Dėl ko diagnozuoja daugiau autizmo spektro sutrikimų?
Autistiški žmonės pasižymi socialinės komunikacijos ir sąveikos skirtumais, o per pastaruosius kelis dešimtmečius šio raidos sutrikimo paplitimas kai kuriose šalyse išaugo.
Tačiau daugelis autizmą tyrinėjančių mokslininkų perspėja, kad duomenų, kurie sietų jį su acetaminofenu, nepakanka, ir kad toks dėmesys šiai temai tėra blaškymasis nuo esmės.
Internete platinama statistika, neva per keturis dešimtmečius autistiškų žmonių padaugėjo kone 300 kartų, o dėl to esą kalti „neišmanėliai medikai, vyriausybės ir farmacijos kompanijos“. Tai nėra tiesa.
Autizmo spektro sutrikimas tikrai diagnozuojamas gerokai dažniau, bet tai lemia geresnis supratimas, daugiau diagnozavimo kriterijų ir didesnis dėmesys ne vien fizinei sveikatai.
Šios būklės priežastys iki galo neperprastos, bet manoma, kad atvejų gausėjimą lemia ir tokie faktoriai, kaip oro tarša, mažesnis naujagimių svoris, stresas nėštumo metu, o statistikos rodikliai auga dėl geresnių diagnozavimo galimybių.
Pagal populiarią sąmokslo teoriją, autizmą sukelia skiepai, bet tai nėra tiesa.
Šis mitas paremtas tyrimu, kurio autorius britų gydytojas Andrew Wakefieldas klastojo rezultatus ir aiškino, neva skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės padidina autizmo riziką.
Iš to jis turėjo net ir asmeninės finansinės naudos – buvo nustatyti ir įrodyti jo susitarimai su advokatais, kurie spaudė šeimas, auginančias autistiškus vaikus, teikti ieškinius vakcinas gaminusioms farmacijos kompanijoms.
Vėliau visi mediko teiginiai buvo paneigti, o pats tyrimas pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. A.Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas sprukti iš Jungtinės Karalystės.
Priežastis neaiški, tačiau tikrai ne paracetamolis
AAP faktų tikrintojai atkreipė dėmesį, kad autizmo spektro sutrikimo paplitimo skaičiai nebuvo tikslūs. 2020-aisiais autizmas JAV buvo diagnozuotas vienam iš 36 aštuonmečių (27,6 atvejo 1 000 vaikų). Vos dvejais metais anksčiau jų buvo 2,3 proc. – 1 iš 44, 2016-aisiais – 1 iš 54.
2000-ųjų, kai CDC pradėjo rinkti šią statistiką, skaičius internautai taip pat nurodo teisingus – 6,7 atvejo 1 000 vaikų (taigi 1 vaikas iš 150).
O štai 9-ajame deš. autizmo sutrikimo sindromą, manoma, turėjo 4-10 vaikų iš 10 000.
Taigi tiesa, kad diagnozuotų autizmo atvejų pastaraisiais dešimtmečiais gerokai padaugėjo. Bet tai nulėmė visai kitos priežastys, nei mini D.Trumpas.
Autizmo spektro sutrikimas yra neurologinio pobūdžio. Jį turinčių žmonių smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi. Dėl to autistiški žmonės pasaulį patiria ir suvokia kitaip. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu.
Iš pradžių manyta, kad autizmui būdingus simptomus lemia bendros priežastys genetiniame, kognityviniame ir nerviniame lygmenyje. Laikui bėgant atsirado vis daugiau įrodymų, kad tai yra sudėtingas ir paveldimas sutrikimas, kurio įvairius aspektus lemia skirtingos priežastys, dažnai pasitaikančios kartu.
Tikslios autizmo priežastys vis dar nežinomos. Manoma, kad jo atsiradimui įtakos turi ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, užterštumas. Specialistai taip pat mini stresą nėštumo metu, priešlaikinį gimdymą, nedidelį naujagimio svorį, net mažesnį naujagimių mirtingumą, kitaip tariant, kuo daugiau mažylių išgyvena, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų bus ir tų, kurie atsinešė šį sutrikimą.
Bet pagrindinės priežastys, kodėl autistiškų žmonių staiga ėmė daugėti, yra dar kitos: geresnis šio sutrikimo supratimas, jo priėmimas ir žinomumas apie jį.
Tyrimai rodo, kad žmonės, daugiau žinantys apie autizmą ar pažįstantys turinčiųjų šį sutrikimą, yra labiau linkę patys kreiptis dėl panašių simptomų.
„Gali būti, kad autizmas visada buvo paplitęs ir mes tik pradedame fiksuoti tikrąjį jo mastą dėl geresnių tyrimų“, – pažymėjo Kalifornijos universiteto Irvine Autizmo ir neurologinių raidos sutrikimų centro medicinos direktorius, raidos ir elgesio pediatras dr. Peteris J. Chungas.
Pavyzdžiui, JAV dėl autizmo tikrinama kur kas daugiau vaikų, tad jis ir dažniau diagnozuojamas. Pasaulio sveikatos organizacija spėja, kad pasaulyje autistiškas gali būti 1 iš 100 vaikų, bet šis rodiklis įvairiuose tyrimuose skiriasi ir tikrovėje gali būti net dar didesnis. Tikslesnę statistiką gauti trukdo tai, kad kai kuriose šalyse jos apskritai nėra.
Dar viena kliūtis – autizmui nustatyti nėra testų, diagnozė pateikiama tiesiog stebint elgesį.
Kuo geriau specialistai išmano sutrikimą, kuo daugiau vaikų atvedama apžiūrai, tuo daugiau atvejų galima aptikti. Dabar jie sėkmingiau diagnozuoja autizmą vaikams su įprastu IQ ir be intelekto negalios, kuriems tiesiog sunkiau susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis ar prasčiau sekasi klasėje.
Be to, pastaraisiais dešimtmečiais autizmo spektro sutrikimo apibrėžimas buvo vis plečiamas. Terminas „vaikiškas autizmas“ (ankstyvojo amžiaus arba klasikinis“ pirmą kartą pavartotas 1943 m.
Tik 1980 m. autizmas tapo atskira diagnoze, jai nustatyti buvo apibrėžti 6 kriterijai, 1987 m. – jau 16, bet ir tai buvo ne pabaiga.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad paracetamolis gali sukelti autizmą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
