Tačiau egzistuoja ir kita kryptis – matematika kaip žaidimas, bendruomeninė patirtis ir mąstymo kultūra. Vienas ryškiausių tokio požiūrio pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje yra tarptautinis matematikos konkursas „Kengūra“, kuris jau daugiau nei tris dešimtmečius siūlo alternatyvą tradiciniam „kalimui“.
Nuo egzaminų įtampos prie pažinimo džiaugsmo
Skirtingai nei olimpiados, kurios dažniausiai orientuotos į nedidelę itin gabių mokinių grupę, „Kengūra“ kviečia dalyvauti kiekvieną – nuo darželinuko iki abituriento ir net suaugusiojo. Konkurso užduotys prasideda nuo labai paprastų ir palaipsniui sudėtingėja, todėl kiekvienas dalyvis gali nuosekliai išbandyti savo gebėjimus. Tai ypač svarbu vaikams, kurie savęs nelaiko stipriais matematikais, bet nori išbandyti jėgas be baimės suklysti.
Vilniaus universiteto profesorius, vienas aktyvių „Kengūros“ konkurso puoselėtojų Paulius Drungilas pabrėžia, kad „Kengūros“ konkursas pirmiausia orientuotas į matematinės kultūros propagavimą. „Mes neklausiame vaikų, kur jie panaudos šią ar kitą formulę. Mums kur kas svarbiau, kaip matematika keičia jų mąstymą. Ji moko dirbti su abstrakčiais dalykais, ieškoti struktūrų, atpažinti pasikartojančius šablonus“, – mintimis dalinasi profesorius.
Matematika – ne bausmė, o kūryba
„Kengūros“ užduotys remiasi keturiomis klasikinėmis matematikos temomis: skaičiavimu, geometrija, logika ir kombinatorika. Užduotys pateikiamos taip, kad skatintų mąstyti, o ne atkartoti išmoktus algoritmus. Didelis dėmesys skiriamas uždavinių sąlygoms – jos kruopščiai testuojamos ir pritaikomos vaikų suvokimui, kad būtų kuo aiškesnės, suprantamos. Tai, anot konkurso organizatorių, yra didelis visos Lietuvos švietimo turtas: sukauptas užduočių bei jų sprendimų rinkinys viešai pasiekiamas ir sėkmingai integruojamas į ugdymo procesą.
Ilgalaikis dalyvavimas konkurse turi ir emocinę naudą. Vaikai, kurie su „Kengūra“ susiduria nuo ankstyvo amžiaus, prie testais paremto užduočių formato pripranta natūraliai, todėl vėlesni egzaminai jiems nebeatrodo tokie grėsmingi. „Kai matematiką „žaidi“ daugelį metų, stresas tiesiog sumažėja ir egzaminai tampa tik dar viena pažįstama patirtimi“, – teigia P.Drungilas.
Konkursas be sienų: kaip „Kengūra“ tapo tarptautiniu reiškiniu
„Kengūros“ idėja gimė 1978 m. Australijoje, kur pradėtas organizuoti „Australian Mathematics Competition“ konkursas, kuriame kasmet dalyvavo iki 90 proc. šalies moksleivių. 1991 m. iniciatyvą perėmė Prancūzija, o netrukus konkursas išplito po visą pasaulį. Šiandien „Kangourou sans Frontières“ asociacija vienija daugiau nei 100 šalių, o konkurse kasmet dalyvauja beveik 7 milijonai vaikų.
Lietuvoje „Kengūra“ rengiama nuo 1995 m. Konkurso dalyvių skaičius nuosekliai augo nuo kelių tūkstančių iki daugiau nei 70 tūkstančių mokinių iš beveik visų šalies mokyklų. Konkursas vyksta keliomis kalbomis ir skirtas įvairaus amžiaus dalyviams – nuo pradinukų, įskaitant darželinukus 1–2 klasių grupėje, iki jau mokyklą baigusių dalyvių.
„Kengūros“ stovykla, kurioje matematika tampa bendryste
„Kengūros“ konkursas daugeliui vaikų tampa ne vienkartiniu išbandymu, bet ilgalaikiu augimu. Geriausiai pasirodę dalyviai vasarą kviečiami į specialią matematikos stovyklą, kurioje susirenka gabiausi mokiniai iš įvairių Lietuvos regionų ir skirtingų klasių. Šioje, kasmet organizuojamoje stovykloje matematika tampa gyva – ji derinama su diskusijomis, kūrybinėmis užduotimis, komandiniais sprendimais ir bendravimu su bendraminčiais.
Pasak profesoriaus Pauliaus Drungilo, tokia aplinka vaikams suteikia neįkainojamą patirtį. „Stovyklose labai aiškiai pamatai, kaip užauga vaikų pasitikėjimas. Vaikai supranta, kad jie nėra vieni, kad jų smalsumas ir gebėjimai vertinami. Tai bendruomenė, kuri augina ne tik žinias, bet ir asmenybes“, – džiaugiasi profesorius.
Taip pat jis pastebi ir dar vieną įdomų dėsningumą – tie patys vaikai, kurie nuosekliai dalyvauja „Kengūroje“, vėliau dažnai pasirodo ir viešojoje erdvėje. „Tuos pačius veidus matau televizijos laidose, tokiose kaip „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ar panašiuose intelektiniuose projektuose. Tai rodo, kad konkursas veikia kaip savotiška terpė, kurioje talentai išryškėja ir sustiprėja“, – pastebėjimais dalinasi P. Drungilas.
Ne vienas buvęs „Kengūros“ dalyvis sėkmingai pasirodo ir tarptautinėse olimpiadose, o pats konkursas tampa saugiu pirmuoju žingsniu į platesnį intelektinį pasaulį. Svarbu ir tai, kad šis kelias prasideda be spaudimo – per žaidimą, smalsumą ir laipsninį sudėtingumo augimą.
„Kengūra“ – ne tik pažymiams, bet ir gyvenimui
Ilgalaikė „Kengūros“ sistema – nuo ankstyvo amžiaus konkursų iki vasaros stovyklų ir ekspertų grupių leidžia nuosekliai auginti matematinį mąstymą. Tai ypač svarbu šiandien, kai vis garsiau kalbama apie kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir gebėjimo dirbti su abstrakčia informacija trūkumą.
„Matematika vienu metu yra ir sudėtinga, ir paprasta, – pabrėžia P. Drungilas. – Sudėtinga tiems, kurie neturi pagrindų, ir paprasta tiems, kurie juos įsisavino. Todėl tokios iniciatyvos kaip „Kengūra“ leidžia tuos pagrindus kloti ramiai, be baimės, žaidimo forma.“
Būtent tokia patirtis, anot konkurso organizatorių, padeda vaikams ne tik pasirengti egzaminams, bet ir ateičiai, kurioje matematika tampa ne baubu, o natūralia mąstymo dalimi, kultūriniu reiškiniu. „Kengūros“ konkursas – tai įrodymas, kad matematika gali būti prieinama, įtrauki ir net smagi. Mokyklos kviečiamos kasmet dalyvauti konkurse, kuris vyksta kovo trečiąjį ketvirtadienį tuo pačiu metu visose dalyvaujančiose šalyse.
Švietimo institucijoms, mokykloms ir tėvams verta aktyviau skatinti alternatyvias mokymosi formas: konkursus, žaidimus, stovyklas bei bendruomenines veiklas, kur matematika vertinama ne tik per egzaminų rezultatus. Aukštos kartelės išlieka, tačiau kelias iki jų gali būti ne per baimę, o per smalsumą, pasitikėjimą ir žaidimą.
