Net ir poros, kurios nesiskiria, dažnai patiria įtampą, nusivylimą ar nuobodulį. Kodėl gyvenimas dviese, net mylint žmogų, kartais primena kovą už išlikimą, o ne nuolatinę laimės šventę? Ir ar tikrai santuokos tikslas yra vien tik „būti laimingam“?
Net ir tiems 50 procentų, kurie nesiskiria, santuoka nėra lengvas kelias. Pamirškite romantinių komedijų banalybes ar „Instagram“ sukurtą idealų santykių įvaizdį. Gyventi su kitu žmogumi dešimtmečius – sunkus darbas. Tai vargina, išsekina, o galiausiai prarandama ta magija ir jaudulys, kuris porą suvedė iš pradžių. Dažnai ilgalaikiai santykiai ar santuoka labiau primena išgyvenimą, o ne klestėjimą. Tad kas iš tiesų daro santuoką tokią sudėtingą?
Apie tai portale „Psychology Today“ savo mintimis pasidalino klinikinis psichologas Josh Gressel, besispecializuojantis porų terapijoje.
„Kartais gaunu laiškų iš skaitytojų, kurie priekaištauja, esą vaizduoju ilgalaikius santykius kaip nesibaigiantį vargą ir kančią, tarsi turėčiau iškreiptą ar cinišką požiūrį į santuoką. Tačiau iš tikrųjų tai kyla iš mano gilaus tikėjimo pačia santuokos institucija (esu vedęs jau daugiau nei 44 metus) bei patirties, sukauptos per daugiau nei tris dešimtmečius dirbant porų terapeutu. Todėl jaučiuosi turįs teisę kalbėti apie tai, ką matau kaip tiesą. Tikiu, kad kuo daugiau kalbėsime apie tikrus sunkumus, su kuriais susiduria poros, tuo didesnė bus galimybė išsaugoti santykius su orumu ir prasme“, – sako jis.
Pasak psichoterapeuto, padėti žmonėms suprasti, kad jie nėra vieni savo nuobodulyje ir nevilties akimirkose, savo sumišime ar nuoskaudose, kad net jų kančioje slypi prasmė – visa tai svarbus žingsnis į tikrą santykių stiprinimą.
Laimė – ne pagrindinis tikslas
Psichoterapeuto teigimu, nors daugelis taip mano, santuokos ir ilgalaikių įsipareigojimų tikslas nėra laimė.
„Tikslas yra pilnatvė. Jei manote, kad tuokiantis ar būnant santuokoje jūsų tikslas yra būti laimingam, visada jausite, jog gaunate mažiau nei duodate. Tačiau jei santykių tikslą matote kaip pilnatvę, o jūsų patiriami sunkumai yra būdas ją pasiekti, tuomet viskas įgauna prasmę. Tuomet nustojate kaltinti partnerį dėl erzinančių dalykų ir suprantate, kad jis iš tikrųjų „spaudžia jūsų mygtukus“ tam, kad padėtų jums augti ir tapti visavertiškesne savo versija“, – sako jis ir priduria:
„Apie šiuos iššūkius esu rašęs daugybę kartų. Šiandien noriu patvirtinti esminį skirtumą tarp trumpalaikio santykių jaudulio ir ilgalaikio įsipareigojimo kokybių. Tam tikra prasme tai panašu į senėjimą: stebint, kaip oda raukšlėjasi, o fizinė energija mažėja, ar galime atrasti kažką, kas kompensuoja šiuos praradimus?“
Jis pateikia pavyzdį: neseniai pradėjo dirbti su pora, kuriai – per 70 metų, o santuokoje jie jau 49-erius metus. Jų santykiai buvo virtę įprastu modeliu – „piktų kambariokų“ būsena: geriausiu atveju jie vienas kitą erzino, o blogiausiu – svarstė apie skyrybas. Vis dėlto vos po keturių susitikimų ir paprasto bendravimo mokymo jų santykiai pasikeitė. Jie iš naujo atrado vienas kitą – tai buvo įkvepiantis vaizdas.
„Kokia jų paslaptis? Manau, viena svarbiausių priežasčių (be to, kad daug metų jie vis dėlto turėjo gerą santuoką) buvo ta, kad nė vienas jų nebebuvo įsikibęs į būtinybę būti teisiu. Tai, mano manymu, yra vienas iš vyresnio amžiaus dovanų: savo kaulais žinai, jog nėra jokios prasmės eikvoti energijos norint visada „būti teisus“. Tai tiesiog neturi jokios reikšmės. Ir tikrai niekas nenori, kad ant kapo akmens būtų parašyta „visada buvo teisus“, – sako konkretų pavyzdį iš savo praktikos pateikęs J.Gressel.
Jo teigimu, kitas vyresnio amžiaus privalumas – nors fizinė energija silpsta, poreikis ryšiui ir gebėjimas jį kurti tik didėja.
Tokiame amžiuje, anot psichoterapeuto, žmogiškas ryšys tampa svarbiausiu prioritetu, nes dėl fizinės jėgos sumažėjimo vandens motociklai ar golfo lazdos ima rinkti dulkes garaže.
„Iš naujo atrasti žmogų, su kuriuo praleidai dešimtmečius, tampa dovana, kurią galima patirti neišeinant iš namų, nepaisant fizinių apribojimų. Ir tikiu, kad toks ryšys, paremtas išmintimi, brandumu ir sąmoningumu, yra kur kas prasmingesnis nei svaiginantis pirmosios meilės aklumas“, – sako poras konsultuojantis terapeutas.
