Tai nėra lengva pripažinti – juk daug patogiau rodyti pirštu į kitus. Tačiau tikrasis asmeninis augimas prasideda tada, kai sugebi nuoširdžiai įvertinti savo elgesį ir prisiimti atsakomybę už jį.
1. Stebėk, kaip elgiesi konfliktuose
Konfliktai – tai tarsi santykių rentgeno nuotrauka: jie atskleidžia pačias jautriausias mūsų vietas. Ginčai kelia grėsmę saugumo jausmui, priėmimui ar kontrolei, todėl gali ištraukti į paviršių senas, neišspręstas emocijas.
Kartais net nesuprantame, kad ginčo metu įsijungia mūsų gynybos mechanizmai – užsidarome, puolame, kaltiname ar bandome nukreipti temą. 2021 m. „The Spanish Journal of Psychology“ publikuotas tyrimas parodė, kad:
-
Nerimaus tipo prisirišimą turintys žmonės dažniau konfliktuoja garsiai – kelia balsą, kaltina, didina įtampą, ir dėl to santykiai tampa mažiau patenkinami.
-
Vengiančio tipo žmonės linkę atsitraukti – vengia kalbėtis, užsidaro emociškai, kas taip pat blogina santykių kokybę.
-
Saugus prisirišimas siejamas su atviru bendravimu, kompromisais ir didesniu pasitenkinimu santykiais.
Todėl verta pastebėti savo elgesio modelius ginčuose. Kuo labiau suvoksi savo reakcijas, tuo labiau galėsi rinktis atsaką, kuris negriauna ryšio, o jį stiprina.
2. Atkreipk dėmesį, kaip atsiprašai
Tikras atsiprašymas – tai ne bandymas „greitai numalšinti situaciją“, o nuoširdi pastanga atkurti ryšį. Galbūt pastebėsi, kad atsiprašai tam, kad nurimtum pats, o ne tam, kad iš tiesų pataisytum padėtį.
2022 m. atliktas tyrimas nagrinėjo, kas lemia nuoširdų ir kokybišką atsiprašymą. Paaiškėjo, kad:
-
Bendras nuolankumas (realistiškas požiūris į save) siejamas su aukštesne atsiprašymo kokybe ir mažesne tendencija vengti atsakomybės.
-
Intelektinis nuolankumas (atvirumas galimybei klysti) padeda geriau atsiprašyti ypač ginčuose dėl nuomonių.
-
Žmonės, kurie labiau stengiasi suprasti kito jausmus ir mažiau gina savo ego, atsiprašo nuoširdžiau.
Apie ką iš tiesų pasako tavo atsiprašymo būdas? Apie tavo santykį su pažeidžiamumu ir atsakomybe – o tai yra kertiniai sveikų ryšių elementai.
3. Stebėk savo reakciją, kai kažkas nustato ribą
Ribos – tai santykių imunitetas. Tačiau svarbu ne tik jas nusistatyti, bet ir mokėti priimti, kai kitas žmogus nubrėžia savo liniją.
Jeigu sunkiai atpažįsti ar apgini savo ribas, tikėtina, kad tau sunku ir gerbti kitų ribas. 2024 m. tyrimas „Personality and Environmental Issues“ pabrėžė, kad ribos – tai ne tik taisyklės. Jos saugo mūsų emocinę, psichologinę, fizinę ir net dvasinę erdvę.
Kai kažkieno ribos tave suerzina, priverčia jaustis atstumtam ar paskatina kontroliuoti kitą – tai gali būti ženklas, kad susiduri su savo vidiniais pažeidžiamumais. Šių įpročių pakeitimas gali būti nelengvas, bet tai – investicija į savo ir aplinkinių gerovę.
