2025 m. kovo mėnesį žurnale Social Psychological and Personality Science publikuoti tyrimo duomenys pateikia kur kas tikslesnį ir daug ką šokiruojantį atsakymą.
Vidutiniškai – iki 8 metų
Remiantis tyrimu, praėjus net 4,18 metų po skyrybų, žmonių prisirišimas prie buvusio partnerio dar nebuvo visiškai išnykęs – buvo pasiektas tik maždaug pusinis atsiribojimo lygis. Tai reiškia, kad visiškai atsigauti po išsiskyrimo daugeliui gali prireikti net aštuonerių metų.
Jeigu šis skaičius jus pribloškė – jūs ne vieni. Tačiau išsamiau pažvelgus į tai, kaip veikia meilė, prisirišimas ir išsiskyrimo skausmas, tokie rezultatai tampa visai logiški, rašoma "Psichology Today".
Emocinis įspaudas smegenyse
Meilė – tai ne tik jausmas, bet ir neurologinis procesas. Žymios antropologės Helen Fisher 2005 m. atlikti MRI (magnetinio rezonanso) tyrimai parodė, kad smegenims meilė yra motyvacinė būsena, kuri aktyvuoja tą pačią atlygio sistemą kaip ir priklausomybės.
Kai įsimylime, mūsų organizme išsiskiria dopaminas, oksitocinas ir norepinefrinas – hormonai, stiprinantys prisirišimą ir euforijos jausmą. Meilė tiesiogine prasme „prijungia“ mus prie kito žmogaus kaip prie malonumo šaltinio. Kai šis šaltinis dingsta – mūsų smegenys patiria nutraukimo simptomus, kaip ir nutraukus priklausomybę.
Todėl net žinodami, kad skyrybos buvo būtinos, mes vis tiek jaučiame stiprų emocinį skausmą. Tam, kad smegenys persitvarkytų ir nustȯtų „ieškoti“ buvusio partnerio, reikia ne savaičių, o metų.
Gedėjimas vyksta chaotiškai
Išsiskyrimas neretai prilyginamas netekčiai – ir visiškai pelnytai. 2020 m. Adultspan Journal tyrimai patvirtina, kad skyrybos gali sukelti tokį pat gedėjimą kaip ir kitos rimtos gyvenimo krizės. Emociškai pereiname panašius etapus kaip ir po artimo žmogaus mirties: tai yra neigimas, pyktis, derybos, liūdesys, susitaikymas.
Tačiau šie etapai dažnai būna chaotiški ir neprognozuojami. Vieną dieną jaučiatės laisvi, kitą – sugniuždyti po seno prisiminimo, dainos ar kvapo. Net pasiekus susitaikymo stadiją, gali likti mažų emocinių „nuolaužų“, pvz.: ateiti mintys, ar jie dar prisimena, ar gailisi ir t.t.
Svarbu suprasti: tokios mintys nebūtinai reiškia, kad norite grįžti į buvusius santykius. Tai tiesiog atspindys to, kiek daug buvo investuota emociškai. Ir todėl šis vidinis išsilaisvinimo procesas vyksta ne vienerius metus.
Prarasta tapatybė
Ilgalaikiuose santykiuose žmonės dažnai susilieja – psichologai tai vadina „tapatybės susiliejimu“. Tai reiškia, kad ribos tarp „aš“ ir „mes“ tampa neryškios. Savo poreikiai, jausmai ir siekiai atsiduria antrame plane, nes visa, kas svarbiausia, ima suktis apie porą.
Ir kai tokie santykiai nutrūksta, žmonės lieka ne tik be partnerio, bet ir be aiškios savęs versijos. Jie vėl turi ieškoti atsakymo į klausimus: "Kas aš be šio santykio? Ką aš iš tiesų noriu?"
Šis savęs atradimo kelias – ilgas ir dažnai skausmingas. Net susikūrus naujus ryšius, senieji elgesio modeliai, abejonės ar net troškimai gali ilgai neapleisti.
Kodėl atsigauti prireikia tiek laiko?
Svarbu suprasti, kad ilgas atsitiesimo procesas po skyrybų nėra silpnumo ženklas. Tai – natūrali, gilios emocinės investicijos pasekmė. Meilė ne tik sujungia žmones – ji įrašo jų pėdsakus mūsų nervų sistemoje, elgesyje ir net tapatybėje.
Tad jei jaučiatės, kad „dar nepraėjo“, net jei praėjo jau metai ar keli – žinokite: jūs nesate vieni. Ir tai – visiškai normalu.
Meilės užmiršti neįmanoma per naktį. Bet laikui bėgant, po truputį, diena po dienos, įmanoma išmokti gyventi be jos. Ir net atrasti save – tą, kuris gyveno prieš ir kuris dar tik gimsta po.
