Stenkitės savęs dėl to nekaltinti. Net Markas McDanielis, beveik 50 metų tyrinėjantis žmogaus atmintį ir mokymąsi, neseniai restorane po kėde paliko kepurę. Jis tiesiog nepratęs jos nešioti, todėl pamiršo.
„Atrodytų, turėčiau žinoti, kaip nepamiršti, bet tuo momentu tiesiog negalvoji, kad pamirši“, – sako M.McDanielis, Vašingtono universiteto Sent Luise psichologijos ir smegenų mokslų profesorius emeritas.
Laimei, yra strategijų. Jei tik prisiminsite jas pritaikyti, galite nustoti nuolat pametinėti daiktus, rašo „Euronews“.
Sutrikimas smegenyse
Harvardo universiteto psichologijos profesorius ir knygos „Septynios atminties nuodėmės“ autorius Danielis L. Schacteris teigia, kad pamesti daiktus linkę visi – tik skirtingu mastu. Daug kas priklauso nuo gyvenimo aplinkybių, kurios atitraukia mūsų dėmesį nuo dabarties.
„Tai ne prasta atmintis, o veikiau sutrikimas ten, kur susitinka atmintis ir dėmesys, – tikina D.L.Schacteris. – Tyrimai ir asmeninė patirtis rodo, kad būtent tai lemia daugelį atminties klaidų, dėl kurių pametame daiktus.“
Atmintis smegenyse veikia trimis etapais: informacijos užkodavimu, saugojimu ir prisiminimu. Ekspertas palygina raktų pametimą su vairuotojais, kurie saugiai pasiekia kelionės tikslą, bet neprisimena, kaip ten nuvažiavo.
Abiem atvejais veiksmo prisiminimas tiesiog neužkoduojamas, nes tuo metu galvojome apie visai ką kitą. O jei neužkoduota, vėliau sunku ir prisiminti.
„Reikia šiek tiek sąmoningų pastangų, – sako jis. – Tuo momentu, kai padedate daiktą, turite sutelkti dėmesį.“
Daiktai, kuriuos naudojate kasdien
Padeda tai, kad kai kurių dalykų nereikia „atsiminti“ – jie tiesiog visada būna toje pačioje vietoje.
D.L.Schacteris siūlo išskirti probleminius daiktus – telefoną, piniginę, raktus – ir susikurti aiškią sistemą, kuri su laiku taptų automatinė. Pavyzdžiui, jis visada palieka skaitymo akinius toje pačioje vietoje virtuvėje. Eidamas žaisti golfo, telefoną deda į tą pačią golfo krepšio kišenę.
„Gal ne visada, bet labai didžiąją dalį laiko“, – sako jis.
Jei pastaruoju metu daiktus pradedate pametinėti gerokai dažniau nei anksčiau, o kartu atsiranda ir kitų atminties sutrikimų, trukdančių kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Daiktai, kurių nenaudojate reguliariai
M.McDanielis pastebi, kad smegenys geriau prisimena tada, kai gauna daugiau tarpusavyje susijusios informacijos. Atminties tyrėjai tai vadina „išplėtimu“ arba detalizavimu.
Vienas būdas nepamesti retai naudojamų, bet dažnai dingstančių daiktų – pavyzdžiui, kepurės – yra garsiai pasakyti, kur ją padedate. Ištarimas balsu padeda dviem būdais.
„Pasakymas garsiai padeda geriau užkoduoti informaciją, nes priverčia sutelkti dėmesį, be to, sukuria turtingesnį prisiminimą“, – aiškina M.McDanielis.
Kuo daugiau detalių, tuo daugiau „kabliukų“ smegenyse, už kurių vėliau galima užsikabinti bandant prisiminti.
Kraštutinė tokio metodo versija – vadinamieji „atminties rūmai“, kuriuos naudoja atminties varžybų dalyviai. Norėdami įsiminti skaičių sekas ar kitą informaciją, jie įsivaizduoja gerai pažįstamą vietą – namus ar maršrutą – ir „išdėlioja“ skaičius konkrečiose erdvėse.
Kasdienybėje tai gali atrodyti paprasčiau. Pavyzdžiui: „Padėjau kepurę po kėde, kad nesusiteptų ant stalo, o praeitą kartą ją palikau.“
Gal išeidami ir neprisiminsite jos pasiimti, bet bent jau tikrai žinosite, kur palikote.
