Psichologai siūlo pažvelgti į vyriškumą ne kaip į „duotybę“, bet kaip į socialinį konstruktą, kurį galime tyrinėti, matuoti ir — svarbiausia — keisti, priklausomai nuo savo poreikių.
Kaip rašoma „Psychology Today“, psichologijoje skiriama biologinė lytis (būti vyru, moterimi arba interseksualu) nuo socialiai-psichologiškai suprantamos lyties (vyriškumo, moteriškumo ir įvairių nebinarinių tapatybių). Knygoje The Tough Standard, kurios autoriai Shana Pryor ir Ronald F. Levant, vyriškumas apibrėžiamas kaip „minčių, jausmų ir elgesio rinkinys, kurie paprastai laikomi tinkamais berniukams ir vyrams“. Tačiau knygos autoriai pabrėžia, kad šis rinkinys apima ir tuos bruožus, kurie laikomi netinkamais berniukams ir vyrams — būtent nuo jų vyriškumas brėžia ryškią ribą.
„Iš esmės vyriškumas yra socialinis konstruktas, atskirtas nuo biologinės vyro lyties. Jo sampratos kito skirtingose kultūrose ir istoriniu laikotarpiu. Be to, tiek vyrai, tiek moterys gali „performinti“ tiek vyriškumą, tiek moteriškumą“, - paaiškina R.F.Levant.
Jo teigimu, dėl šios priežasties vyriškumas nėra „užprogramuotas“ genais ar hormonais ir nėra nei būtinas, nei neišvengiamas berniukams ir vyrams:
„Vyrai gali išsaugoti savo lytinę tapatybę nepriversdami savęs mintimis, emocijomis ar elgesiu prisitaikyti prie vyriškumo normų. Psichologinis požiūris į vyriškumą yra ypač vertingas, nes mintys, įsitikinimai, emocijos ir elgesys yra kur kas lengviau keičiami nei genai ar hormonai. Mūsų tikslas – išlaisvinti berniukus ir vyrus nuo tariamos pareigos laikytis vyriškumo normų, taip gerinant jų gyvenimus ir prisidedant prie visuomenės gerovės“, - sako „Psychology Today“ pašnekovas.
Jo nuomone, šiais laikais, nors tai ir nelengva, berniukai ir vyrai jau gali sąmoningai pasirinkti nesilaikyti vyriškumo normų, aktyviai joms priešintis arba selektyviai rinktis, kurių normų laikytis ir kaip tai daryti.
„Viena iš formų vadinama hibridiniu vyriškumu – jis apibūdinamas kaip privilegijuotų vyrų selektyvus elgesio ir tapatybės elementų, būdingų marginalizuotiems ar subordinuotiems vyriškumams bei moteriškumui (pavyzdžiui, seksualinių mažumų), perėmimas.
Kita forma – įtraukusis vyriškumas. Remdamiesi tyrimais įvairiose vyrų aplinkose (sportas, studentų brolijos), mokslininkai pastebi mažėjant kultūrinę homofobiją: berniukai ir jauni vyrai jaučiasi patogiai palaikydami artimus emocinius ryšius, rodydami fizinę šilumą kitiems vyrams, pozityviai vertina gėjus ir netgi stigmatizuoja homofobiškus komentarus“, - sako psichologas.
Tradicinė vyriškumo ideologija
Visgi, anot jo, nepaisant minėtų pokyčių, JAV ilgą laiką dominavo viena vyriškumo forma – tradicinė vyriškumo ideologija (TMI). Ji iki feministinio judėjimo 7-ajame dešimtmetyje beveik neturėjo konkurencijos. Ši ideologija taip giliai įsišaknijusi kultūroje, kad visi berniukai ir vyrai, nepriklausomai nuo rasės, etninės kilmės, religijos, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos, vienaip ar kitaip turi su ja susidurti.
TMI apibrėžia kultūrinius įsitikinimus ir normas, kurios nulemia ir palaiko vyrų vyriškumo praktiką.
Biologinė lytis ir lyties performansas
Nors laikai keičiasi, daugelis žmonių klaidingai mano, kad vyriškumas yra sinonimas buvimui vyru. Iš tikrųjų biologinė lytis skiriasi nuo lyties performanso.
„Anksčiau buvo tikima, kad vyrai turi įgimtą poreikį laikytis tam tikrų normų, diktuojančių jų mintis, jausmus ir elgesį. Tačiau tam nėra jokių biologinių įrodymų. Psichologiniai tyrimai rodo, kad vyriškumas yra socialiai sukonstruotas ir atspindi visuomenės lūkesčius, kaip vyrai „turi“ elgtis. Be to, nėra vieno universalaus vyriškumo modelio. Jis kinta priklausomai nuo žmogaus lytinės tapatybės, rasės, seksualinės orientacijos, amžiaus ar etninės kilmės“, - sako Ronald F. Levant.
Anot jo, per kelis dešimtmečius sukurta daugybė vyriškumo matavimo skalių. Visos jos atskleidžia, kokių normų visuomenė tikisi iš vyrų:
- agresyvumo,
- dominavimo,
- emocijų ribojimo,
- valdžios moterims,
- negatyvaus požiūrio į seksualines mažumas ir t.t.
„Tačiau nepaisant šių visuomenės įsitikinimų, vyrai turi daugiau pasirinkimų, nei manyta anksčiau. Jie gali rinktis hibridinį vyriškumą arba tokį, kuris labiau atitinka jų pačių tapatybes ir poreikius. Šiandien mes pasisakome už tai, kad kiekvienas vyras turėtų teisę pasirinkti, kokiu vyru jis nori būti“, - įsitikinęs „Psychology Today“ pašnekovas.
Vyrai Lietuvoje: ką atskleidžia statistika
Lapkričio 19 d. pasaulis mini Tarptautinę vyrų dieną. Valstybinė duomenų agentūra savo "Facebook" puslapyje kviečia pažvelgti į tai, kaip keičiasi vyrų demografiniai rodikliai Lietuvoje.
2025 m. Lietuvoje yra 7 savivaldybės, kuriose gyvena daugiau vyrų nei moterų.
Vyriškiausios savivaldybės 2025 m.:
- Klaipėdos r. – 35 409 vyrai, 33 847 moterys
- Neringos – 2 280 vyrų, 2 173 moterys
- Vilniaus r. – 54 544 vyrai, 54 206 moterys
- Trakų r. – 17 560 vyrų, 17 303 moterys
- Kaišiadorių r. – 14 343 vyrai, 14 210 moterų
- Elektrėnų – 12 408 vyrai, 12 190 moterų
- Jurbarko r. – 12 603 vyrai, 12 517 moterų
2024 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 73 metus, moterų – 81,6 metų.
2025 m. kas šeštas vyras buvo 65 metų ir vyresnis.
