Vieni riboja, kiti kviečia
Ne viena itin lankoma vieta dorojasi su rekordiniu turistų antplūdžiu ir griebiasi vis kūrybiškesnių būdų atvykėlių srautams valdyti. Tuo metu yra šalių, kurios priešingai – aktyviai siekia pritraukti kuo daugiau dėmesio.
„Kol Europos miestai diskutuoja apie apribojimus, kruizų draudimus ir papildomus mokesčius, Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos valstybės plečia oro uostus, švelnina vizų taisykles ir inicijuoja tikslines kampanijas, siekdamos pritraukti keliautojus iš užsienio.
Ir ne be reikalo: turizmas 2025 m. į pasaulio ekonomiką įliejo beveik 12 trln, JAV dolerių (10,33 trln. eurų). Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, tai sudarė apie 10 proc. pasaulinio BVP, taip pat sukūrė vieną iš trijų naujų darbo vietų visame pasaulyje“, – rašoma BBC portale.
Anot britų visuomeninio transliuotojo, kitiems atsiveriančios šalys turi pranašumą, nes gali mokytis iš kitų pernelyg greitai augusių kraštų. Daugelis jų anksti investuoja į tvarią infrastruktūrą, lėto keliavimo kampanijas ir bendruomeninius turizmo modelius, kuriais siekiama sąmoningiau valdyti augimą.
BBC žurnalistai Lietuvos ir dar keturių šalių, aktyviai viliojančių tarptautinius lankytojus, kelionių organizatorių bei gyventojų pasiteiravo, kodėl verta į jas keliauti.
Kuo turistai viliojami į Lietuvą?
Vilniaus nuotrauka iš viršaus, kurioje matyt Šv. Jonų bažnyčios varpinės bokštas, gabalėliai pačios bažnyčios, Prezidentūros bei nebeveikiančių Koncertų ir sporto rūmų, Gedimino pilis ant kalno, daugiabučių namų rajonai bei du danguje pakibę oro balionai, tapo pagrindine straipsnio iliustracija.
Užpernai mūsų šalis patvirtino pirmą nacionalinį Turizmo planą, kuriame nustatytas tikslas iki 2030 m. padvigubinti turizmo indėlį į ekonomiką, rašoma bbc.com.
Lietuva esą jau juda šia kryptimi, pernai užfiksavusi 4,4 proc. tarptautinių atvykimų augimą ir rekordinį keleivių skaičių oro uostuose.
Pasak BBC, žmones vis labiau traukia besiformuojanti Lietuvos maisto kultūra, miškų plotai ir ežerai, ilgametės liaudies tradicijos – kaip tik tos temos, kuriomis šalis tikisi kliautis viliodama turistus.
„Mus domina turizmo augimas ne kiekybe, o kokybe, – portale cituojama Vilma Daubarienė, plėtros agentūros „Go Vilnius“ turizmo vadovė. – Norime paskatinti ilgesnes viešnages ir pritraukti keliautojus, kurių interesai sutampa su vietos ekosistema, pavyzdžiui, kultūros ir gastronomijos entuziastus.“
2025 m. Vilnius buvo paskelbtas Europos žaliąja sostine, atsižvelgiant į plačiai išsidėsčiusius miškus ir parkus (kurie užima apie 60 proc. miesto teritorijos) ir dėmesį tvarumui bei urbanistiniam mobilumui.
Sostinėje galima mėgautis ir puikiu maistu, pabrėžia bbc.com. Turėdamas keturis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintus restoranus, miestas ir jo šefai paskatino „Naujosios Baltijos virtuvės“ judėjimą, kuriame derinami rinktiniai ingredientai ir tokie tradiciniai metodai, kaip fermentacija.
Britų žurnalistai atkreipia dėmesį į vieną išskirtiniausių kulinarinių renginių – Šaltibarščių festivalį (angliškai jie vadinami rožine sriuba – pink soup), kuris kiekvieną gegužę vyksta „šaltos ryškiaspalvės burokėlių sriubos, vieno mėgstamiausių vasaros patiekalų Lietuvoje, garbei“.
Laimei, vasara nėra vienintelis geras metas keliauti čia, pabrėžia portalas. „Gruodžio išskirtinumas – Kalėdų sezonas, sausį vyksta Vilnių šviesų festivalis; o kovas pažymėtas Kaziuko mugės – vienos išskirtiniausių regiono tradicinių amatų mugių“, – sakė V.Daubarienė.
Greta Lietuvos paminėtos keturios itin skirtingos šalys – Namibija, Brazilija, Vietnamas ir Kanada.
