Sekite 15min Google
Naujas Kanadoje atliktas tyrimas, kuriam vadovavo Toronto universiteto profesorius Harvey Andersonas, papildo vis gausėjančius įrodymus, kad riebūs pieno produktai gali būti visavertės ir sveikos mitybos dalis.
12 savaičių trukmės tyrime dalyvavo 74 suaugusieji, kurie skirtingomis mitybos sąlygomis vartojo nevienodą kiekį pieno produktų. Mokslininkai nustatė, kad kasdien suvartojamos trys porcijos riebių pieno produktų neturėjo neigiamo poveikio kūno svoriui, kūno sudėčiai, energijos apykaitai ar kraujo lipidų rodikliams. Tyrimo rezultatai neseniai paskelbti žurnale „The Journal of Nutrition“.
Kodėl riebūs pieno produktai ilgą laiką kėlė nerimą?
Pieno produktuose yra sočiųjų riebalų, kurie tradiciškai buvo siejami su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Dėl šios priežasties Kanadoje ir daugelyje kitų šalių ilgą laiką buvo rekomenduojama rinktis liesus arba mažesnio riebumo pieno produktus, taip siekiant sumažinti su maistu gaunamų sočiųjų riebalų kiekį.
Toronto universiteto Temerty medicinos fakulteto mitybos mokslų profesorius H. Andersonas teigia, kad tyrimų su žmonėmis rezultatai ne visada patvirtino tokį susirūpinimą.
Daugybė tyrimų, kuriuose dalyvavo žmonės, nenustatė ryšio tarp riebių pieno produktų vartojimo ir žalingo poveikio sveikatai. Kai kuriuose tyrimuose netgi pastebėtas teigiamas ar apsauginis pieno produktų vartojimo poveikis.
Tarp jų – ir naujesnis Temerty medicinos fakulteto profesorės Kozetos Milliku vadovaujamas tyrimas, kuriame nustatyta, kad riebaus pieno vartojimas buvo siejamas su mažesne vaikų nutukimo rizika.
Tyrė tris pieno produktų porcijas per dieną
Naujausiame tyrime 74 antsvorio arba nutukimo turintys suaugusieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tris mitybos grupes.
Pirmoji grupė laikėsi mažai pieno produktų turinčios ir sumažinto kaloringumo dietos.
Antroji grupė laikėsi dietos, kurios kalorijų kiekis buvo pritaikytas kūno svoriui palaikyti, ir kasdien suvartodavo tris porcijas pieno produktų.
Trečioji grupė galėjo maitintis be kalorijų apribojimų, tačiau taip pat kasdien gaudavo po tris pieno produktų porcijas.
Visiems dalyviams buvo pateiktos rekomendacijos vadovautis Kanados sveikos mitybos gairėmis, o pieno produktus turėjusių vartoti grupių dalyviai viso tyrimo metu buvo aprūpinami riebiais pieno produktais.
Po 12 savaičių mokslininkai nenustatė reikšmingų kūno svorio, kūno sudėties ar cholesterolio rodiklių skirtumų tarp žmonių, kurie vartojo mažai pieno produktų, ir tų, kurie kasdien suvartodavo po tris jų porcijas.
Tačiau daugiau pieno produktų vartojusių dalyvių kraujospūdžio rodikliai pagerėjo, be to, su maistu jie gaudavo daugiau kalcio, baltymų ir vitamino D.
„Tie, kurie kasdien suvartodavo po tris pieno produktų porcijas, neturėjo nepalankių cholesterolio ar kitų kraujo lipidų rodiklių, taip pat nebuvo nustatyta atsparumo insulinui požymių“, – teigia H. Andersonas.
Kodėl pieno produktai organizmą gali veikti kitaip nei vien sotieji riebalai?
Atrodytų, kad tarp galimos sočiųjų riebalų žalos ir neutralaus ar net teigiamo pieno produktų poveikio yra prieštaravimas. Mokslininkų teigimu, jį gali paaiškinti vadinamoji pieno produktų matricos hipotezė.
Pagal ją, svarbu ne tik tai, kiek atskiros maistinės medžiagos yra produkte, bet ir pati fizinė produkto struktūra, galinti turėti įtakos tam, kaip maistinės medžiagos virškinamos, pasisavinamos ir galiausiai veikia organizmą.
Kitaip tariant, maisto poveikį sveikatai gali lemti skirtingų jo sudedamųjų dalių tarpusavio sąveika, o ne vien atskiros maistinės medžiagos kiekis.
„Pieno produktuose yra du baltymai – kazeinas ir išrūgų baltymai. Jie yra susiję su riebalais, o kartu yra ir kitų maistinių medžiagų“, – aiškina H. Andersonas.
Jo teigimu, dėl tokios sudėtingos struktūros pieno produktuose esančios maistinės medžiagos organizmą gali pasiekti palaipsniui.
Tai gali padėti paaiškinti, kodėl pieno produktų poveikis organizmui gali skirtis nuo to, ką būtų galima prognozuoti vertinant vien sočiuosius riebalus ar kitas pavienes maistines medžiagas.
Gali būti ypač svarbu vyresniems žmonėms
H. Andersono teigimu, tyrimo rezultatai gali būti ypač aktualūs vyresnio amžiaus žmonėms.
Senstant organizmui paprastai reikia mažiau energijos, todėl kai kuriems žmonėms tampa sunkiau gauti pakankamai baltymų ir kitų būtinų maistinių medžiagų kartu neviršijant tinkamo kalorijų kiekio.
Daugeliui vyresnių žmonių pieno produktai yra įprasta maisto raciono dalis, suteikianti nemažai energijos, baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų.
H. Andersono teigimu, todėl jie galėtų būti praktiškas būdas padėti patenkinti organizmo mitybos poreikius nedidinant diabeto ar kitų lėtinių ligų rizikos.
Plačiąja prasme tyrimo rezultatai taip pat palaiko požiūrį, kad mitybos tyrimuose ir rekomendacijose vertėtų daugiau dėmesio skirti visam maisto produktui, o ne vertinti jį daugiausia pagal vieną konkrečią maistinę medžiagą.
Kadangi mitybos tendencijos nuolat keičiasi, o įvairios rekomendacijos kartais atrodo viena kitai prieštaraujančios, H. Andersonas siūlo laikytis paprasto principo:
„Nekomplikuokite – valgykite įvairų maistą ir nieko nevartokite per daug.“
