„Vokietijos specai iš Cheminių ir veterinarinių tyrimų agentūros paėmė aštuonis šio šokoladinio „delikateso“ pavyzdžius ir, pagal seną gerą mokslinę tradiciją, išskaidė juos iki molekulių. Rezultatas – kaip šokas dėl sąskaitos Izraelio kavinėje: visuose aštuoniuose pavyzdžiuose rado siurprizų“, – rašoma feisbuke rusų kalba paskelbtoje žinutėje, kuria pasidalijo 4,5 tūkst. žmonių.
Šios žinutės kopijos netruko pasklisti ir socialiniuose tinkluose „Instagram“, „X“ bei kitose interneto platformose.
„Šokolade aptiko aflatoksinų, 3-MCPD ir glicidilo esterių – medžiagų, kurios, kaip paaiškėjo, susidaro virškinant grybų sporas, – rašoma žinutėje. – Kas jas virškino? Žinoma, kupranugaris! Pagrindinis mūsų „slaptų ingredientų“ tiekėjas.“
-
Ažiotažas dėl „Dubajaus šokolado“: kilo teisinių ginčų audra
-
Netikėtas konditerės verdiktas: kas slepiasi už „beprotybės“ dėl Dubajaus šokolado
-
Pamišimas dėl Dubajaus šokolado tęsiasi: lietuviai jau ragauja ir tokio skonio sūrelius, ir tortus
-
„TikTok“ sensacija tapęs „Dubajaus šokoladas“ sukėlė tarptautinį pistacijų trūkumą
Toliau tekste mėginama sukurti niekuo nepagrįstą sąsają tarp kupranugarių ir šokolado: neva kupranugariai dykumoje šeriami pelėsiniais grybeliais „praturtintu“ pašaru, o grybeliai gamina aflatoksinus, kurie keliauja per kupranugarių kūnus ir patenka į išmatas.
„O toliau, matyt, kažkoks genialus šokolado gamintojas nusprendė: „Kam geram daiktui prapulti?“ ir įmaišė tai į batonėlius. […] Kaip būtent kupranugario šūdas atsidūrė šokolade – amžiaus mįslė. Galbūt tai nauja „maksimalaus natūralumo tendencija“? Kas žino. Aišku viena: apie jokius patikrinimus ir kokybės standartus kalba nėjo. Šio „šokolado“ vartojimas pavojingas sveikatai ir galbūt jūsų karmai“, – reziumuojama didelio populiarumo sulaukusioje žinutėje ir patariama tokį šokoladą dovanoti savo priešams.
Vokietijos CVUA praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje atliko tęstinį Dubajaus šokolado, tiekiamo į šalies rinką, tyrimą. Rezultatai išties turėtų nuliūdinti šio žaibiškai išpopuliarėjusio gaminio gerbėjus. Buvo išanalizuoti 38 skirtingi šokolado pavyzdžiai. Didžioji jo dalis buvo importuota iš trečiųjų šalių – Jungtinių Arabų Emyratų (18 pavyzdžių), Turkijos (10 pavyzdžių) ir Jordanijos (1 pavyzdys). Likę pagaminti pačioje Vokietijoje ar kitose Europos valstybėse.
Štutgarto CVUA laboratorijoje buvo ištirti 32 Dubajaus šokolado mėginiai dėl gamybos teršalų: 3-MCPD ir glicidilo riebalų rūgščių esterių.
Suprasti akimirksniu
- 3-MCPD (3-monochlorpropan-1,2-diolis arba 3-chlorpropan-1,2-diolis) yra organinis cheminis junginys, bespalvis skystis, vertinamas kaip kancerogenas ir labai tikėtina, kad jis genotoksiškai veikia žmogaus organizmą, taip pat turi neigiamą poveikį vyrų vaisingumui. Jis susidaro maisto produktuose vykstant baltymų hidrolizei ir pridėjus druskos rūgšties aukštoje temperatūroje, kad būtų pagreitintas baltymų skilimas į aminorūgštis. Tokiomis sąlygomis chloridas gali reaguoti su lipidų glicerolio baze ir susidaryti 3-MCPD. 3-MCPD taip pat gali atsirasti maisto produktuose, turėjusiuose sąlytį su medžiagomis, kurių sudėtyje yra epichlorhidrino pagrindu pagamintų drėgmei atsparių dervų, naudojamų gaminant kai kuriuos arbatos maišelius ir dešrų apvalkalus. Su kupranugarių ar kitų gyvūnų virškinimo procesu šis junginys neturi nieko bendro.
- Glicidilo riebalų rūgščių esteriai taip pat klasifikuojami kaip pavojingi sveikatai ir potencialiai kancerogeniški žmonėms, todėl jų kiekis maisto produktuose turėtų būti kuo mažesnis. Šie esteriai irgi yra technologiniai teršalai, atsirandantys termiškai apdorojant riebalus ir aliejų. Su jokiais kupranugarių ar ne kupranugarių virškinimo procesais jie taip pat nėra niekaip susiję.
Dideli šių gamybinių teršalų kiekiai buvo rasti 14 iš 32 Dubajaus šokolado mėginių.
Devyniuose iš šių mėginių gerokai viršyta didžiausia leistina glicidilo riebalų rūgščių esterių riba. Jie taip pat buvo pripažinti netinkamais vartoti ir todėl „nesaugiais“, nes juose buvo neleistinai didelis užterštumo kiekis medžiaga, kuri vartotojams priskiriama prie „galimai kancerogeninių“. Visi devyni mėginiai buvo iš to paties gamintojo Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Tačiau šios medžiagos neturi nieko bendro su kurpanugariais ar jų virškinimo procesu. Kaip pažymima tyrime, kenksmingos medžiagos į Dubajaus šokoladą greičiausiai pateko per užterštą palmių aliejų. Palmių aliejus yra ypač linkęs į 3-MCPD ir glicidilo riebalų rūgščių esterių susidarymą. Tačiau, taikant tam tikras technologines priemones, galima pagaminti palmių aliejų, kuriame šių toksikologiškai kenksmingų medžiagų kiekis yra nedidelis. Taigi, didelis kiekis rodo, kad šių produktų gamybai buvo naudojamos prastos kokybės sudedamosios dalys, konstatuoja Vokietijos specialistai.
Tai, kad galima pagaminti produktus, kuriuose 3-MCPD ir glicidilo riebalų rūgščių esterių kiekis yra mažas, patvirtina 18 produktų iš Turkijos, Nyderlandų ir Vokietijos, kuriuose šių medžiagų nebuvo arba jų kiekis buvo nedidelis, mažesnis už Vokietijos teisės aktais nustatytą didžiausią leistiną vertę.
Suprasti akimirksniu
- Aflatoksinai yra natūraliai atsirandantys toksinai, kuriuos, be kita ko, gamina pelėsiniai grybai Aspergillus flavus. Pelėsis paprastai atsiranda derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu, pažymi Vokietijos specialistai. Jo augimą skatina aukšta temperatūra ir drėgmė. Jei ant maisto produktų yra Aspergillus grybų, aflatoksinų susidarymo negalima atmesti. Aflatoksinai, ypač aflatoksinas B1, laikomi stipriausiu kancerogeniniu pelėsių toksinu.
Devyniuose šokolado mėginiuose, importuotuose iš Jungtinių Arabų Emyratų, taip pat aptikta kancerogeninio pelėsių toksino aflatoksino B1. Tačiau ir šiuo atveju kupranugariai ir jų mėšlas nėra kuo nors dėti.
Vokietijos specialistai pažymėjo, kad pasaulyje kilus Dubajaus šokolado ir kitų produktų su pistacijomis ažiotažui, pistacijų paklausa labai išaugo. O atsižvelgiant į numatomą jų trūkumą, įtariama, kad gali būti perdirbamos ir prastos kokybės pistacijos, kurios gali būti užterštos, pavyzdžiui, pelėsių toksinais (mikotoksinais).
15min verdiktas: melas. Kenksmingos medžiagos kai kuriuose Dubajaus šokolado gaminiuose nėra niekaip susijusios su kupranugariais, jų mityba ir ekskrementais.
Vokietijos Cheminių ir veterinarinių tyrimų agentūros specialistų teigimu, neleistinai didelės glicidilo riebalų rūgščių esterių ir 3-MCPD normos kai kuriuose analizuotuose Dubajaus šokolado pavyzdžiuose rodo, kad jie pagaminti naudojant prastos kokybės sudedamąsias medžiagas.
Aflatoksinai į šokolado gaminius taip pat galėjo patekti gamybai naudojant prastos kokybės pistacijas. Vokietijos specialistai net užuominomis nebandė Dubajaus šokolado susieti su kupranugariais, tai tėra niekuo nepagrįsta žinutės autorių fantazija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
