Tyrimai rodo, kad reguliariai valgomi graikiniai riešutai gali būti siejami ne tik su geresne širdies veikla, bet ir su sveikesniu žarnynu, geresne atmintimi ar net mažesniu stresu, rašo „EatingWell“.
Gali būti naudingi širdžiai
Nors naudingi laikomi beveik visi riešutai, graikiniai išsiskiria tuo, kad juose gausu polifenolių ir omega-3 riebalų rūgščių.
Viename tyrime nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės, dvejus metus kasdien valgę maždaug dvi porcijas graikinių riešutų, sumažino „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje. Kiti tyrimai rodo, kad net ir nedidelis jų kiekis gali būti susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis ilgainiui gali skatinti kraujagyslių pažeidimus, didinti insulto ar infarkto riziką, todėl specialistai rekomenduoja daugiau dėmesio skirti maistui, kuris padeda palaikyti normalią širdies veiklą.
Gali padėti žarnynui
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai – milijardams bakterijų, gyvenančių mūsų virškinamajame trakte.
Mokslininkai pastebi, kad graikiniai riešutai gali veikti kaip prebiotikai – medžiagos, kuriomis minta gerosios žarnyno bakterijos. Dėl to jie gali prisidėti prie geresnės žarnyno veiklos ir mažesnių uždegiminių procesų organizme.
Ne veltui primena smegenis
Graikiniai riešutai dažnai juokais vadinami produktu, panašiu į smegenis. Tačiau specialistai sako, kad panašumas nėra vien vizualus.
Tyrimai rodo, kad riešutuose esančios omega-3 riebalų rūgštys, antioksidantai ir priešuždegiminės medžiagos gali būti naudingos kognityvinėms funkcijoms. Manoma, kad jos padeda kovoti su oksidaciniu stresu, kuris siejamas su pažinimo funkcijų silpnėjimu vyresniame amžiuje.
Mokslininkai nustatė, kad net ir nedidelė saujelė graikinių riešutų gali padėti gauti daugiau organizmui reikalingų medžiagų.
Žmonių, kurie į savo racioną įtraukė graikinių riešutų, mityboje padaugėjo omega-3 riebalų rūgščių, magnio, kalio, folio rūgšties ir skaidulų.
Gali būti naudingi nuotaikai ir miegui
Kai kurie tyrimai rodo, kad graikiniai riešutai gali būti susiję ir su geresne emocine savijauta. Juose yra melatonino, vitamino E, folio rūgšties bei kitų medžiagų, kurios svarbios nervų sistemai.
Viename tyrime dalyviai, 16 savaičių kasdien valgę graikinių riešutų, nurodė jaučiantys mažiau streso ir depresijos simptomų, taip pat geriau miegantys.
Graikiniuose riešutuose esantys baltymai, skaidulos ir sveikieji riebalai padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir gali prisidėti prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje.
Tyrimų apžvalgos rodo, kad didesnis riešutų vartojimas siejamas su mažesne II tipo diabeto rizika.
Kiek jų reikėtų suvalgyti?
Specialistai dažniausiai rekomenduoja orientuotis į maždaug vieną porciją per dieną. Viena porcija yra apie 28 gramai arba maždaug nuo 7 iki 14 graikinių riešutų puselių.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad riešutai yra kaloringi. Vienoje porcijoje yra apie 185 kalorijas, todėl saikas išlieka svarbus.
Žinoma, graikiniai riešutai tinka ne visiems. Jų reikėtų vengti žmonėms, alergiškiems riešutams, o pajutus burnos, liežuvio ar gerklės niežėjimą po jų vartojimo verta pasikonsultuoti su gydytoju.
