Pasak ekspertų, didelis raudonos mėsos vartojimas gali reikšmingai paveikti širdies sveikatą, taip pat ir kitas kūno dalis. Koks yra tas poveikis, rašo portalas „Real Simple“.
Raudonos mėsos maistinė sudėtis
Pirmiausia – kas laikoma raudona mėsa? Pasak dietologės Maddie Pasquariello, įprasti pavyzdžiai yra jautiena, kiauliena, aviena, veršiena ir ožkiena.
Apskritai raudona mėsa yra daug baltymų turintis produktas. Priklausomai nuo rūšies, ji taip pat gali būti geras geležies, vitamino B12 ir kitų mikroelementų, tokių kaip cinkas ir selenas, šaltinis, teigia specialistė.
Visgi raudonoje mėsoje trūksta skaidulų, antioksidantų ir vitamino C – visų šių medžiagų gausu augaliniame maiste, taip pat pažymi M.Pasquariello.
„[Raudona mėsa] taip pat turi sočiųjų ir nesočiųjų riebalų mišinį, kurių proporcijos ir kiekiai priklauso nuo šaltinio ir mėsos dalies“, – priduria ji. Paprastai raudonoje mėsoje yra daugiau sočiųjų riebalų ir mažiau nesočiųjų riebalų nei kituose gyvūniniuose baltymų šaltiniuose, pavyzdžiui, žuvyje ar paukštienoje.
O dėl kalorijų? Vėlgi – priklauso nuo rūšies ir kiekio, tačiau, M.Pasquariello teigimu, raudona mėsa dažnai suteikia daug baltymų už santykinai didelį kalorijų kiekį.
Kas nutinka širdžiai, kai valgote per daug raudonos mėsos?
Kaip minėta, raudona mėsa turi daug sočiųjų riebalų. O jų perteklius gali sukelti širdies problemas ir galiausiai – širdies ligas.
Priežastis? Didelis sočiųjų riebalų vartojimas gali padidinti LDL („blogojo“) cholesterolio kiekį. Iš esmės sotieji riebalai slopina LDL receptorių, atsakingų už LDL cholesterolio pašalinimą iš kraujo, veiklą, aiškina dr. Joyce Oen-Hsiao, kardiologė ir Jeilio medicinos mokyklos docentė. Dėl to padidėjęs LDL cholesterolio kiekis lieka kraujyje. Sotieji riebalai taip pat didina LDL dalelių (kurios perneša cholesterolį) gamybą, teigia medikė.
„Šis LDL cholesterolio padidėjimas gali lemti apnašų kaupimąsi arterijose – būklę, vadinamą ateroskleroze, kuri didina širdies infarkto ir insulto riziką“, – sako dr. Renato A. Apolito, kardiologas iš Hackensack Meridian Jersey Shore universiteto medicinos centro.
Raudonos mėsos pateikimo būdas dažnai taip pat prideda papildomo natrio. „Nors šviežioje raudonoje mėsoje natūraliai yra šiek tiek natrio, didžioji jo dalis atsiranda perdirbimo ir gaminimo metu, ypač tokiuose produktuose kaip šoninė, dešros ir delikatesinė mėsa“, – sako R.A.Apolito.
Štai kodėl tai svarbu: „Natris veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, nes skatina organizmą sulaikyti vandenį. Tai didina kraujo tūrį kraujotakoje ir didina kraujospūdį“, – aiškina J.Oen-Hsiao.
Didesnis kraujospūdis verčia širdį dirbti sunkiau, o tai gali didinti širdies ligų, insulto ir širdies nepakankamumo riziką. Be to, per didelis natrio kiekis gali sukelti uždegimą, oksidacinį stresą ir pažeisti širdį bei kraujagysles, pažymi M.Pasquariello.
Be sočiųjų riebalų ir natrio, raudona mėsa turi ir kitų junginių, kurie gali neigiamai veikti širdį. Virškinimo metu žarnyno bakterijos gali paversti raudonoje mėsoje esančias medžiagas (pvz., L-karnitiną ir choliną) į junginį, vadinamą TMAO (trimetilaminas N-oksidas), teigia R.A.Apolito. TMAO siejamas su padidėjusia arterijų sukietėjimo, širdies infarkto ir insulto rizika.
Be to, TMAO didina cholesterolio kaupimąsi ir aktyvina uždegimą arterijose, o tai gali sukelti kraujagyslių pažeidimus, teigia J.Oen-Hsiao. Tai gali sukelti reikšmingus arterijų užsikimšimus.
O kaip dėl kitų kūno dalių?
Didelis raudonos mėsos vartojimas gali neigiamai paveikti ir kitas organizmo sistemas.
- Žarnyno sveikata: kaip minėta, virškinant raudoną mėsą susidaro TMAO. Be širdies problemų rizikos didinimo, TMAO gali neigiamai paveikti žarnyno mikrobiomą.
- Inkstų sveikata: „Panašiai padidėjusi TMAO gamyba gali apkrauti inkstus, nes jiems sunku apdoroti šias atliekas“, – sako M.Pasquariello.
- Vėžio rizika: „Padidėjęs raudonos mėsos vartojimas taip pat siejamas su didesne krūties vėžio ir daugumos skrandžio vėžio formų rizika“, – aiškina M.Pasquariello.
- Metabolinė sveikata ir svorio augimas: metabolinis sindromas – įskaitant nutukimą, padidėjusius trigliceridus, padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, žemą „gerojo“ (HDL) cholesterolio lygį ir aukštą kraujospūdį – taip pat siejamas su dideliu raudonos mėsos vartojimu.
Kiek raudonos mėsos yra per daug?
Jei raudoną mėsą vartojate tik retkarčiais, galite išlaikyti visavertę mitybą, pažymi M.Pasquariello. Tokiu atveju verta rinktis liesesnius gabalus (pvz., nugarinę, išpjovą ar kumpį), sako J.Oen-Hsiao.
„Kardiologai paprastai rekomenduoja riboti raudonos mėsos vartojimą iki vienos–trijų porcijų per savaitę“, – sako R.A.Apolito. Palyginimui, viena porcija yra 85 g – maždaug kortų kaladės dydžio gabalas, remiantis Amerikos širdies asociacijos ekspertų duomenimis.
Jei šiuo metu valgote daug raudonos mėsos, jos sumažinimas iki kelių porcijų per savaitę (arba porcijų dydžio sumažinimas) gali padėti, teigia M.Pasquariello.
Taip pat verta daugiau dėmesio skirti kitiems baltymų šaltiniams, tokiems kaip žuvis, liesa paukštiena be odos ir augaliniai baltymai (pupelės, lęšiai, riešutai), siekiant geresnės širdies sveikatos, teigia R.A.Apolito.
