Priežasčių, kodėl tokių gaminių daugėja ir kodėl žmonės darosi smalsesni netradiciniams skoniams, psichologė Erika Brusokaitė-Parry įvardija ne vieną, rašoma įmonės „Vilniaus Pergalė“ pranešime žiniasklaidai.
Smegenims patinka „naujiena su saugikliu“
„Tai, kad netradiciniai skonių deriniai populiarėja būtent dabar, nėra sutapimas. Psichologiniai tyrimai rodo įdomų paradoksą – kai aplink daugėja neapibrėžtumo, žmonės pradeda aktyviau ieškoti naujų dalykų, tačiau tik tokių, kurie yra saugūs ir kontroliuojami. Tai puikiai iliustravo pandemija, kurios metu žmonės daug aktyviau nei įprastai ragavo įvairių netradicinių skonių, nes kuo neramiau jaučiamės, tuo labiau ieškome saugumo, o maistas čia atlieka labai svarbų vaidmenį.
Kai tas pats skonis nebekelia pasitenkinimo, natūraliai pradedame ieškoti kažko naujo, kas vėl sužadintų mūsų pojūčius ir nuramintų. Kitaip tariant, kai pasaulis tampa nenuspėjamas, maistas tampa viena saugiausių erdvių eksperimentuoti – rizika minimali, o protas vis tiek „pakutenamas“, – vieną iš priežasčių įvardija E.Brusokaitė-Parry.
Kitas svarbus niuansas – naujumo ir netikėtumo balansas. Pasak jos, psichologijoje jau seniai žinoma, kad žmones labiausiai traukia tai, kas yra tarp dviejų polių – pakankamai nauja, kad sudomintų, bet kartu pakankamai pažįstama, kad būtų saugu. Jei dirgiklis per daug neįprastas, jis gali kelti atmetimo reakciją, o jei per daug pažįstamas, tiesiog nebekelia jokių emocijų. Todėl netikėti, bet iš dalies atpažįstami skonių deriniai taip gerai veikia – jie pataiko į „aukso vidurį“, kai patiriame smalsumą, neišeidami iš komforto zonos.
Šiai minčiai pritaria ir įmonės marketingo vadovas Justas Razmus, pavyzdžiu pateikdamas kartu su partneriu sukurtus ir šį pavasarį parduotuvių lentynose atsiradusius bendrus gaminius – „KarKar“ ir „Gaidelio“ ledus su šiais sausainiais bei saldainį su karamelizuotais kukurūzų gabaliukais ir ryžių traškučiais.
„Kad gaminys būtų sėkmingas, vien naujo skonio neužtenka, nes žmonės nori būti nustebinti, bet nenori jaustis apgauti – kad skonis nepatiks ar neatitiks kitų jų lūkesčių. Būtent todėl esame labiau linkę išbandyti tuos produktus, kuriuose gerai atpažįstame bent vieną elementą – skonį, formą ar prekės ženklą, kadangi tai veikia kaip pasitikėjimo „inkaras“. Pavyzdžiui, sausainiai jau ne vienai kartai siejasi su vaikyste, todėl nostalgija šiam prekės ženklui suveikia kaip impulsas išbandyti ir kitus, jau ne tokius tradicinius gaminius“, – pasakoja jis.
Marketingo vadovas atkreipia dėmesį, kad tai atspindi ir platesnę tendenciją – tyrimai rodo, kad 8 iš 10 jaunų vartotojų mėgsta, kai pažįstami prekės ženklai grįžta naujais pavidalais, o paradoksalu tai, kad Z karta jaučia nostalgiją ir tiems laikams, kuriais pati negyveno – jų tėvų ar senelių vaikystei.
„Įdomu tai, kad eksperimentuoti nori ne tik Z karta – kalbant apie saldumynus, toks noras būdingas beveik visoms amžiaus grupėms. Pavyzdžiui, mūsų atliktų fokus grupių tyrimai rodo, kad ragaudami saldumynus, žmonės tampa gerokai spontaniškesni ir net įprastai degustacijose atsargūs vartotojai yra linkę „duoti šansą“ naujam, netradiciniam skoniui“, – įžvalgomis dalijasi marketingo vadovas.
Intuityviai ieškome įvairovės, ypač skoniuose
Tačiau kodėl tas pats skanėstas vieną dieną atrodo tobulas, o kitą – jau nebe taip vilioja? Pasak psichologės E.Brusokaitės-Parry, mūsų polinkis ieškoti įvairovės maiste yra užkoduotas mūsų genuose: evoliuciškai žmogus buvo skatinamas rinktis įvairų maistą, nes tai padėdavo gauti daugiau skirtingų maistinių medžiagų, todėl mūsų smegenys iki šiol „apdovanoja“ įvairovę ir silpniau reaguoja į monotonišką maistą.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad skirtingi skoniai ir tekstūros aktyvuoja daugiau smegenų sričių, kurios yra susijusios su malonumu, todėl įvairovė leidžia ilgiau išlaikyti susidomėjimą. Kitaip tariant, kai ragaudami stebimės, patirtis atrodo įdomesnė, nes išsiskiria daugiau dopamino – cheminės medžiagos, susijusios su malonumu ir motyvacija, tačiau jeigu maistas nuolat toks pat, jis mums tiesiog nusibosta“, – priežastis aiškina psichologė E.Brusokaitė-Parry.
Z karta nenori praleisti to, kas madinga
Tačiau yra viena karta, kuriai netradiciniai skonių deriniai reiškia kažką daugiau nei tik smagų eksperimentą. „Innova Market Insights“ 2026 m. tyrimo duomenimis, Z karta drąsius ir netikėtus skonius vertina gerokai palankiau nei vyresnių kartų vartotojai, o trečdalis jų aktyviai ieško produktų, kurie nustebintų ir vizualiai.
Psichologė E.Brusokaitė-Parry tai aiškina tuo, kad Z karta užaugo aplinkoje, kurioje kiekvienas jų veiksmas potencialiai gali tapti turiniu: „Tai iš esmės pakeitė, kaip šie jauni žmonės žiūri į produktus. Z kartai svarbu ne tik ar skanu, bet ir ar tai verta įrašo socialiniuose tinkluose, todėl momentinę reakciją sukeliantis netradicinis derinys turi aiškų pranašumą. Tačiau tai nėra tik paviršutiniškas noras pasigirti. Šiai kartai svarbu, kad jų pasirinkimai atspindėtų jų tapatybę, todėl socialiniuose tinkluose rodo tik tai, kas stiprina jų įvaizdį, ką rekomenduoja draugai ar kas atrodo madinga“, – Z kartos išskirtinumą paaiškina psichologė.
„Kai žiūrime į visą šį reiškinį iš psichologinės perspektyvos, matome labai seną žmogišką poreikį – ryšio, nes norime nustebti kartu, dalytis patirtimi ir jaustis tų pačių dalykų dalimi. Maistas čia yra nepakeičiamas, nes jis veikia visuose lygmenyse vienu metu – suteikia biologinį pasitenkinimą, emocinį nusiraminimą ir socialinę prasmę. Tad netikėtas skonis nėra vien kulinarinis eksperimentas – tai kvietimas į pokalbį, o žmonės, kaip ir senais laikais, į tokius kvietimus atsako“, – apibendrina psichologė.
