„Mano kruopos ir košė iš jų – pats prasčiausias pasirinkimas kūdikiams. Ji gali sukelti vitamino D, kalcio ir cinko stygių, nes trukdo jų pasisavinimui. O mūsų krašte tai vis dar populiari košė kūdikiams. Visgi manai kūdikiams labiau žalingi nei naudingi“, – rašė gydytoja, uždavusi savo „Instagram“ paskyrose sekėjams klausimą, ar jie žinojo tai. Dauguma atsakė, kad ne.
Šis medikės ir trijų vaikų mamos įrašas sulaukė didžiulio susidomėjimo. Todėl E.Žėkaitė-Vaišnienė detaliau paaiškino, kodėl tėveliams, auginantiems kūdikius, reikėtų rinktis kitas kruopas, o ne manus.
„Minėtos medžiagos nepasisavinamos dėl manų kruopose esančio fitino – gausiai jas vartojant yra „surišami“ kiti svarbūs mikroelementai ir organizmas jų nepasisavina“, – nurodė gydytoja ir priminė, kad pasirinkimų, kokių kruopų košes virti kūdikiams, gausu. Tai – kinva, grikiai, avižos, kukurūzai, ryžiai. Tiesa, pastaruosius geriausia vartoti ne kasdien.
„Svarbiausias principas – įvairovė, ypač, jei vaikas nevalgus. Manų paragauti irgi galima, ypač vyresniame amžiuje, ne kūdikystėje. Pavyzdžiui, jei vaikas juos mėgsta ir, tarkime, serga bei daugiau nieko nenori valgyti. Tačiau manai neturėtų tapti kasdiene koše vaikų mityboje“, – kalbėjo gydytoja, pridūrusi, kad jos pasidalintos informacijos tikrai nereikėtų suprasti, kaip gąsdinimo ir raginimo visiškai atsisakyti manų kruopų:
„Jos nėra mirtinas maistas, kurio šiukštu negalima niekada paragauti, dėti į varškės apkepą ir dar kažkur.“
Savo darbe kasdien su kūdikiais ir jų sveikatos iššūkiais susidurianti gydytoja tėvams patarė į šio amžiaus tarpsio vaikų mitybą žiūrėti be baimės, tačiau neatmestinai.
„Kūdikiams sulaukus 6 mėn. Išsenka iš mamos gautos geležies atsargos (kuo labiau neišnešiotas vaikas gimsta, tuo tai įvyksta anksčiau), todėl mėsa ir kiti geležies turintys produktai neturėtų būti siūlomi rečiau nei pūsti kukurūzai. 6–9 mėn. amžiuje formuojasi valgymo įpročiai. Tai – vadinamasis „galimybių langas“, kada vaikui reikėtų duoti paragauti kuo įvairesnių produktų: daržovių, kruopų, vaisių, skirtingų tekstūrų ir skonių, kad vėliau išvengtumėte išrankumo maistui, taip pat – kad vaikas išmoktų dirbti liežuviu ir žandikauliais“, – paaiškino vaikų ir kūdikių ligų gydytoja.
Ji priminė: nors kūdikio skrandis mažas, maistinių medžiagų poreikis didelis, nes mažylis labai greit auga.
„Žinoma, nebūtinai vaikas suvalgys viską, ką pagaminome. Galbūt kartais tik paragaus, todėl geriau patiekti maistingesnį patiekalą“, – patarė pašnekovė.
Nuo ko pradėti?
Kūdikio primaitinimas paprastai pradedamas apie šeštą gyvenimo mėnesį, kai vaikas jau gali sėdėti su atrama, išlaiko galvą, domisi maistu ir nebestumia jo liežuviu. Iki tol kūdikiui pakanka motinos pieno arba pieno mišinio, kuris išlieka svarbiausia mitybos dalimi ir primaitinimo laikotarpiu, iki maždaug vienerių metų amžiaus.
Primaitinimą rekomenduojama pradėti nuo nedidelių kiekių – kelių šaukštelių sutrinto, skysto. Palaipsniui kiekį didinti.
Pirmiausia dažniausiai siūlomos daržovių tyrės, pavyzdžiui, cukinijos, moliūgai ar brokoliai, vėliau į racioną įtraukiami vaisiai. Nauji produktai įvedami kas kelias dienas, stebint, ar nepasireiškia alerginės reakcijos ar virškinimo sutrikimai. Maistas kūdikiui neturėtų būti gardinamas druska, cukrumi ar kitais prieskoniais. Jis turėtų paragauti tikro, gryno skonio.
Augant kūdikiui, mityba palaipsniui įvairinama – įtraukiamos grūdų košės, mėsa kaip svarbus geležies šaltinis, kiaušinio trynys, vėliau žuvis ir ankštiniai augalai.
Maždaug nuo aštuonių–devynių mėnesių rekomenduojama pereiti prie stambesnės maisto tekstūros, skatinti kūdikį kramtyti ir savarankiškai valgyti, visada užtikrinant saugumą ir priežiūrą.
Primaitinimo metu svarbu paisyti kūdikio poreikių, jo neversti valgyti ir leisti pažinti maistą savo tempu. Taip pat rekomenduojama vengti produktų, galinčių sukelti užspringimą.
Tinkamai ir palaipsniui pradėtas primaitinimas padeda formuoti sveikus mitybos įpročius ir užtikrina visavertį kūdikio augimą bei vystymąsi.
