Reguliarus raudonos mėsos vartojimas gali padidinti cholesterolio, ypač LDL cholesterolio, kiekį, kuris neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
„Reguliarus raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas gali padidinti LDL ir apoB cholesterolį – tipus, kurie formuoja apnašas ir veikia bendrą širdies sveikatą.
Populiacijos tyrimai nuosekliai rodo, kad didesnis raudonos, ypač perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su padidėjusiu cholesteroliu, uždegimu ir didesne širdies ligų rizika“, – aiškina dietologė Michelle Routhenstein.
Skaitykite, kad sužinotumėte, kaip tiksliai raudona mėsa veikia cholesterolį, rašo portalas „EatingWell“.
Gali padidinti LDL cholesterolio lygį
Daugelyje raudonos mėsos rūšių yra daug sočiųjų riebalų – riebalų tipo, kuris gali didinti cholesterolio kiekį. Didelis sočiųjų riebalų vartojimas veikia tai, kaip kepenys šalina cholesterolį iš kraujo, ypač LDL cholesterolį.
„Sotieji riebalai trikdo LDL šalinimą, sumažindami LDL receptorių aktyvumą kepenyse, todėl organizmo gebėjimas pašalinti LDL daleles iš kraujotakos mažėja. Dietos, kuriose daug raudonos mėsos, taip pat gali didinti LDL dalelių skaičių ir apoB koncentracijas, kurios yra stiprūs širdies ligų rizikos rodikliai,“ – aiškina dr. Wenjun Fan.
Ji pabrėžia, kad svarbu palaikyti sveiką LDL cholesterolio lygį, nes jam esant per aukštam gali būti pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema.
„LDL dalelės perneša cholesterolį į arterijų sieneles, inicijuodamos ir spartindamos apnašų formavimąsi,“ – priduria W.Fan.
Tyrimai rodo, kad didesnis LDL cholesterolio lygis (≥ 130 mg/dL) siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Perdirbta raudona mėsa, tokia kaip šoninė ar saliamis, kelia papildomą riziką cholesterolio didėjimui. Be sočiųjų riebalų, joje dažnai yra daug natrio ir nitritų konservantų, kurie gali didinti kraujospūdį ir pažeisti kraujagysles, dar labiau skatindami apnašų kaupimąsi.
Gali pakeisti žarnyno mikrobiomą
Žarnyno mikrobiomas vaidina svarbų vaidmenį bendroje sveikatoje, įskaitant tai, kaip organizmas apdoroja cholesterolį. Raudona mėsa gali keisti žarnyno aplinką taip, kad ji skatintų didesnį cholesterolio lygį.
„Raudona mėsa gali paveikti žarnyno bakterijas, kad jos paverstų tam tikras maistines medžiagas, pavyzdžiui, karnitiną, į junginį vadinamą trimetilamino N-oksidu (TMAO). Aukštesni TMAO lygiai trukdo cholesterolio transportui ir yra siejami su standesnėmis arterijomis, o tai yra dar vienas būdas, kaip raudona mėsa gali paveikti širdį ir kraujagysles“, – sako M.Routhenstein.
Tyrimai taip pat rodo, kad padidėję TMAO lygiai siejami su didesne širdies ligų, įskaitant širdies nepakankamumą, rizika. Dėl šios priežasties mokslininkai TMAO laiko galimu ankstyvu širdies ir kraujagyslių rizikos žymeniu.
Genetika veikia cholesterolio įsisavinimą
Svarbu suprasti, kad su maistu gaunamas cholesterolis ir kraujo cholesterolis nėra tas pats dalykas. Nors mityba gali paveikti kraujo cholesterolį, santykis nėra tiesioginis.
Genetika vaidina svarbų vaidmenį nustatant, kiek cholesterolio jūsų organizmas įsisavina iš tokių produktų kaip raudona mėsa. Tyrimai rodo, kad įsisavinimas gali svyruoti nuo 29 iki 80 proc., priklausomai nuo genetinių skirtumų.
Tiems, kurie natūraliai įsisavina daugiau cholesterolio, raudonos mėsos vartojimo ribojimas gali būti ypač svarbus.
Riebalų kiekis turi reikšmės
Kardiologas Carlas Lavie pabrėžia šį kintamumą: „Apskritai dideli riebios mėsos kiekiai gali padidinti bendrą ir LDL cholesterolį, bet žmonėms, sergantiems diabetu, insulinine rezistencija ar turintiems aukštą trigliceridų lygį, vidutinės liesos raudonos mėsos porcijos vietoje rafinuotų angliavandenių ar saldumynų gali net pagerinti lipidų profilį.“
Jis priduria, kad net kelios liesos raudonos mėsos porcijos per savaitę, su nupjautais riebalais, gali būti palankesnės širdžiai kai kuriems žmonėms.
Kai valgote raudoną mėsą, rinkitės liesus gabalus ir 85–115 g porcijas. Rinkitės produktus su kuo mažiau matomų riebalų. Maltai mėsai rinkitės liesą, kurioje yra ne daugiau kaip 15 proc. riebalų.
W.Fan pabrėžia platesnį vaizdą: cholesterolio atsakas į raudoną mėsą nėra vienodas. Genetika, lėtinės ligos ir gyvenimo etapas lemia, kaip mityba veikia kraujo lipidus, todėl reikalingas individualus požiūris.