Kuriame prekybos tinkle rasta salmonelėmis užkrėsta mėsa, skaitykite čia.
Kaip rašo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, pagrindiniai salmoneliozės šaltiniai – naminiai ir laukiniai gyvūnai (pvz., paukščiai, galvijai, kiaulės), jų fekalijos, taip pat žmogus, nešiojantis bakterijas. Dažniausiai užsikrečiama vartojant:
-
nepakankamai termiškai apdorotą mėsoje – vištieną, jautieną, kiaulieną;
-
žalius ar pusiau žalius kiaušinius;
-
nepasterizuotą pieną ar jo produktus;
-
žalio maisto tarpininkaujant tarp rankų ir jau paruoštų patiekalų (kryžminis užteršimas).
Deja, kaip rodo pastarųjų metų duomenys, net iš prekybos centro pirkta mėsa ir jos gaminiai gali būti užkrėsti: bakterijos ilgai išlieka net šaldytame maiste, o ant atitirpintos mėsos itin sparčiai daugintis esant +20–40 °C.
Simptomai – ką svarbu žinoti?
Ligos požymiai dažniausiai atsiranda per 12–72 valandas nuo užsikrėtimo. Pirmasis simptomas, rodantis užsikrėtimą, dažniausiai yra intensyvus viduriavimas.
Nemaža dalis pacientų karščiuoja, jaučia galvos skausmą, kartais - pykinimą, gali prasidėti vėmimas.
Ligos eiga paprastai trunka 4–7 dienas, ir dauguma pacientų pasveiksta be specialaus gydymo. Tačiau kai kuriais atvejais bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti bakteriemiją ar kitų organų uždegimus.
Kam gresia didžiausia rizika?
Nors bakterijoms patekus į organizmą, susirgti gali bet kas, salmoneliozės pavojus didėja:
-
mažiems vaikams (ypač iki 6 metų) ir kūdikiams;
-
pagyvenusiems žmonėms;
-
sergantiems lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema;
-
po intensyvios antibiotikų ar kitų imunitetą slopinančių medikamentų terapijos;
-
nėščioms moterims;
-
didesnė rizika ir žmonėms, kurie dirba ar rūpinasi gyvūnais, ypač ropliais (vėžliai, varliagyviai). Yra žinoma, kad daugiau nei 90 proc. jų žarnyne gali būti Salmonella bakterijų.
Ar visi, suvalgę užkrėstą mėsą, susirgs?
Ne – ne visi susirgs. Tai priklauso nuo kelių dalykų:
-
Organizmo atsparumo – imuninė sistema gali sunaikinti bakterijas;
-
Bakterijų kiekio maiste – kuo daugiau pateks į organizmą, tuo didesnė rizika susirgti (kritinė infekcinė dozė apie 10⁶ bakterijų);
-
Žarnyno būklės – lygiagretus sergimas kitomis ligomis arba sumažėjęs skrandžio rūgštingumas didina susirgimo riziką.
Kaip salmoneliozė gydoma?
Lengvos formos liga gydoma palaikomuosiomis priemonėmis: skysčių ir elektrolitų kompensacija. Sunkiu atveju (kai pasireiškia dehidratacija, bakteriemija) reikalinga hospitalizacija, antibiotikai, kurie vartojami pagal gydytojo nurodymus.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikia, jei:
-
viduriavimas trunka ilgiau nei 48 val.;
-
pastebimas dehidratacijos požymiai (sausos lūpos, tamsus šlapimas, įdubusios akys);
-
aukšta temperatūra (> 38,5 °C), stiprūs pilvo skausmai;
-
yra mažas vaikas, senyvas žmogus ar žmogus, turintis imunodeficito sindromą.
NVSC duomenimis, 2022 m. salmoneliozės atvejų Lietuvoje buvo diagnozuota 240, 2023 m. - 346 atvejai. Pernai jų buvo dar daugiau - 346 atvejai.
Kaip išvengti užsikrėtimo salmonelėmis?
-
Visada gerai termiškai apdorokite mėsą, ypač paukštieną – reikia virti/kepinti, kol vidus pasiekia bent 70 °C.
-
Venkite raudonos mėsos sultiniams ir kepsniams.
-
Plaukite rankas po to, kai ruošėte žalią mėsą, ėmėte kiaušinius ar kontakto su gyvūnais. Nepamirškite ir rankų higienos po tualeto.
-
Naudokite atskirus įrankius žaliai mėsai ir kitiems produktams, reguliariai dezinfekuokite paviršius.
-
Stenkitės laikyti šaldytuvą < 5 °C temperatūros.
