„Šitoj sodyboje jau turbūt daugiau nei 35 metus užauginta ir išleista į pasaulį nesuskaičiuojamas kiekis gandrų. O kas nuostabiausia – jie pažįsta sodybos šeimininką ir leidžiasi į pievą barbendami į langą. Žmogus gyvendamas šalia jų 35 metus gali papasakoti daugiau nei bet kas apie jų gyvenimą. Kaip pats šeimininkas sako: „Jie tapo šeimos nariais, mes jų laukiam kiekvieną pavasarį grįžtant ir su ašarom išlydim rudenį.“
Tokiu įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje Lietuvos ornitologų draugijos paskyroje pasidalinusi šios šeimos dukra Jolanta sulaukė milžiniško palaikymo – daugiau nei 16 tūkst. patiktukų ir keli šimtai pasidalinimų.
Gandrais susižavėjo vaikystėje
„Vyras nuo vaikystės mylėjo gandrus – tėviškėje turėjo gandralizdį. Kai pas save ant kalniuko pastatėme ūkinį pastatą, jis buvo labai aukštas. Gal dėl to ant jo pradėjo tūpti gandrai. Vyras iškart sugalvojo, kad reikia ant jo įrengti gandralizdį: lipo, nešė eglišakius, kitas šakas, rišo... Netrukus ten jau apsigyveno pirmoji gandrų pora. Per tuos metus jų buvo ne viena – dabar gyvena trečia pora“, – pasakojo Genovaitė.
Nugriovus ūkinį pastatą šeimininkai gandrų nepaliko be namų – įrengė specialų, „ąžuolinį“ gandralizdį. Statant jį, Edvardas konsultavosi su specialistais. Visgi, greičiausiai medis, ant kurio buvo užkeltas gandralizdis buvo per aukštas, sako Genovaitė. Todėl buvo metų, kai lizdas stovėjo tuščias, vėliau ten atskrisdavo antys.
„Galiausiai vyras nutarė pažeminti tą medį – samdė specialią techniką, sutvarkė. Ir tais metais gandrai vėl sugrįžo!“ – prisiminimais dalinosi Genovaitė.
Pasak jos, iš pradžių gandrų jie nešėrė. „Galiausiai pradėjome šerti visus – perkam vištos krūtinėlės kaulus, smulkiname ir šeriam. Vyrą jie jau iš balso atpažįsta, žino, kur laikome mėsą. Tai sekioja jį po kiemą kaip šuniukai“, – juokiasi Genovaitė.
Žino „augintinių“ įpročius
Per daugelį kaimynystės metų kauniečiai jau spėjo pažinti gandrų įpročius. Žino, kad pirmieji išskrenda jaunikliai – šiemet sparnus jie pakėlė rugpjūčio 7 d.
„Likę seniai tvarko lizdą, dar pasimyli prieš kelionę. Ir tada išskrenda patelė – paskutinis lizdą palieka patinas. Jis pirmas ir sugrįžta pavasarį – patvarko lizdą, paruošia jį šeimai“, – pasakojo Genovaitė.
Moteris neslėpė, kad gandrai jai tapo tikrais šeimos nariai, kuriuos pasitinka su „naminiu maistu“.
„Su ašarom pasitinku, su ašarom palydžiu. Dažniausiai laukiu jau pasiruošusi, bet šiemet patinas pavasarį paskrido netikėtai: žiūriu, vaikšto po terasą. Bėgau šildyti „mikrobangėj“ faršo jam“, – kalbėjo „gandrų sodybos“ šeimininkė.
