Tyrėjai iš Azienda USL–IRCCS di Reggio Emilia (Italija) apklausė 239 paliatyviosios slaugos specialistus, hospiso savanorius, slaugytojus ir psichologus apie nepagydomai sergančių pacientų pasakojimus, susijusius su gyvenimo pabaigos sapnais ir vizijomis (angl. end-of-life dreams and visions, ELDVs).
Žurnale „Death Studies“ paskelbti rezultatai rodo, kad paskutinėje gyvenimo fazėje išryškėja tam tikri pasikartojantys vaizdiniai ir patirtys, rašo „The New York Post“.
„ELDV turi svarbų santykinį ir psichologinį potencialą“, – teigė tyrėjai.
Jų teigimu, kalbėjimas apie šias vizijas leidžia pacientams simboline forma aptarti sunkiai įvardijamas temas, apeinant racionalios kalbos ribas ir galimą gynybinę reakciją, pavyzdžiui, neigimą.
Sapnai apibrėžiami kaip vaizdinių, minčių, emocijų ir pojūčių seka, kurią sukuria smegenys miego metu. Žmonės sapnuoja kiekvieną naktį, ypač REM (greitų akių judesių) miego fazėje, kai smegenų aktyvumas yra didžiausias.
Sapnavimas, mokslininkų teigimu, padeda apdoroti emocijas, konsoliduoti prisiminimus, stiprinti neuroninius ryšius, mažinti stresą ir spręsti problemas.
Tyrėjai taip pat pažymi, kad intensyvus stresas ar miego sutrikimai gali padidinti sapnų prisiminimo dažnį – tai pastebėta, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu. Todėl daroma prielaida, kad sunkios ligos būklė gali sukelti panašų poveikį.
Pacientų pasakojimuose dažnai pasikartoja tam tikri motyvai. Vienas dažniausių – susitikimai su jau mirusiais artimaisiais. Taip pat minimos pereinamosios, „ribinės“ erdvės: ryški šviesa, durys, laiptai ar tuneliai.
Pasak tyrėjų, šie vaizdiniai gali veikti kaip psichologinės palengvėjimo formos, padedančios susitaikyti su artėjančia mirtimi. Tokie sapnai gali būti interpretuojami kaip psichologiniai ir dvasiniai susidorojimo mechanizmai.
Vienas sveikatos priežiūros specialistas aprašė pacientę, kuri sapnavo savo vyrą sakantį: „Aš tavęs laukiu“, o tai ji suvokė kaip vidinės ramybės ir priėmimo ženklą. Kiti pacientai pasakojo apie sapnus, kuriuose jie, pavyzdžiui, basi kopia link šviesos pripildytų durų ar mato ramiai pakrantėje bėgantį baltą žirgą.
Tačiau ne visi sapnai buvo ramūs. Kai kurie pacientai patyrė ir itin nerimą keliančių vizijų, pavyzdžiui, monstrą su motinos veidu, tempiančiu juos žemyn. Tokie vaizdiniai, anot specialistų, gali atspindėti vidinius konfliktus, mirties baimę ar sunkumus paleisti gyvenimą.
Mokslininkai pabrėžia, kad šių reiškinių priežastys dar nėra iki galo suprastos ir reikalauja tolesnių tyrimų. Tai pirmasis sisteminis tyrimas, nagrinėjantis ne tik artimos mirties patirtis, bet ir nepagydoma liga sergančių pacientų sapnų turinį.
„Nepaisant jų dažnumo ir reikšmės, ELDV vis dar nėra pakankamai suprasti nei kultūriniu, nei klinikiniu požiūriu“, – teigė tyrimo vadovė Elisa Rabitti.
Pasak jos, pacientai dažnai vengia apie tai kalbėti dėl baimės būti nesuprasti ar palaikyti sutrikusiais, todėl šių patirčių svarba neretai nuvertinama.
Tyrimas taip pat rodo, kad šios vizijos iš dalies sutampa su artimos mirties patirčių (NDE) aprašymais, kuriuose taip pat minimi tuneliai, ryški šviesa, laiptai, artimieji bei kartais geometriniai ar kosminiai vaizdiniai.
