Kuo išskirtinis mėlynasis gintaras ir ar jo randama Lietuvoje? Kaip atskirti, kad gaminys yra iš gintaro, o ne jo imitacijos? Kaip prižiūrėti gintarinius papuošalus? Ar lietuviškuoju auksu vadinamo gintaro kaina kyla? Apie visa tai papasakojo iš gintaro išskirtinius papuošalus kurianti tautodailininkė.
Norėjo gyventi arčiau gamtos ir kurti
Prieš devynerius metus iš Kauno į Prienus atsikrausčiusi moteris šiame mieste iš esmės pakeitė savo gyvenimą. Buvusioje laikinojoje sostinėje ji dirbo veterinarijos gydytoja, tačiau tikina supratusi, jog ši profesija – ne jos pašaukimas.
„Į Prienus atviliojo Nemuno vingiai, gamtos grožis ir ramybė, atvykus iš didmiesčio, visa tai labiau jauti“, – neslėpė Jurgita.
Gyventi lėčiau, arčiau gamtos norėjo ne tik ji, bet ir vyras, todėl apsispręsti dėl naujų namų nebuvo sunku. „Kai prie miško radome savo svajonių namą, jis mus tiesiog užbūrė ir teliko pasakyti, kad čia bus mūsų vieta“, – pasakojo buvusi kaunietė.
Persikėlimas sutapo su motinyste – moteris laukėsi pirmagimės ir buvo jau apsisprendusi, jog po vaiko priežiūros atostogų į veterinariją negrįš.
„Iki to laiko jau buvau pabandžiusi kurti papuošalus su skirtingais akmenimis. Bet nė vienas iš jų manęs taip nesužavėjo kaip gintaras. Pamenu, kaip laukdamasi tvarkiau drabužėlių spintą ir radau mažytę dėžutę, kurioje buvo maži gintariukai. Iš tų gintarėlių susivėriau sau apyrankę ir pajutau – noriu kurti iš gintarų“, – prisiminė pašnekovė.
Nuo tada ji ėmė domėtis gintaro savybėmis, aiškintis, kodėl jis taip traukia žmones. „Mane sužavėjo, kad gintaras nėra „tiesiog akmuo“. Tai – istorija, kurioje užrakinti milijonai metų. Kiekvienas gintaro gabaliukas pasakoja skirtingą istoriją. Sunku suvokti, kad prieš 50 mln. metų tas gintaro gabalas buvo sakai, nukritę galbūt net ant dinozauro, o dabar mes tai laikome rankose... Tas jausmas tikrai stebuklingas“, – apie gintaro išskirtinumą pasakojo iš jo kurianti tautodailininkė.
Brangsta ne tik auksas: ar verta investuoti į gintarą?
Prienuose įkurtoje galerijoje-parduotuvėje „Jurgitos gintarai“ galima išvysti įvairiausių papuošalų iš gintaro. Didžioji dalis – jos kurti kūriniai. Pasak pašnekovės, dalį gintaro ji superka iš Lietuvos pajūryje jo ieškančių rinkėjų, taip pat turi tiekėjų, siūlančių gintarą iš kitų šalių: Lenkijos, Ukrainos, Estijos.
Aukso kainos jau kurį laiką kyla, kaip yra su gintaru? Jurgitos teigimu, gintaro kaina taip pat kyla: „Ne veltui jis vadinamas lietuvišku auksu. Gintaro kaina didėja, nes pasaulyje jo nedaugėja. Todėl investuoti į gintaro dirbinius verta.“
Griauna stereotipus: tai – ne „bobučių“ papuošalai
Jurgitos galerija Prienuose duris atvėrė visai neseniai. Nors savo dirbiniais ji prekiauja ir internetu, taip pat įvairiose tautodailininkų mugėse, pasak Jurgitos, viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl tam ryžosi – kad turėtų erdvę, kur galėtų žmones edukuoti.
„Noriu, kad žmonės suprastų, jog tai nėra „bobučių papuošalai“. Yra gintarinių papuošalų, kuriuos mėgsta jaunimas, taip pat ne tik moterys, bet ir vyrai. Mano galerijoje galima pamatyti, kad yra ne tik mums įprasčiausias geltonas, bet ir baltas, žalsvas, juodas gintaras. Galiu pasakyti, kad daugėja žmonių, kurie pradeda vertinti gintaro papuošalus, atsisuka į jį, galbūt ieškodami natūralumo. Masinis vartojimas eina į šoną“, – džiaugėsi kūrėja.
Kalbėdama apie madas, pašnekovė sakė, kad visada madinga tai, ko negalima lengvai gauti. „Rečiausias gintaras yra mėlynasis. Jo yra mažiausiai pasaulyje, dėl to jis labiausiai geidžiamas. Vertinamas ir senasis gintaras, t.y. toks, kurio dar galite rasti pas savo močiutes. Gintaras – kaip vynas, jis bręsta, todėl kuo senesnis, tuo vertingesnis“, – sakė Jurgita, paaiškinusi, kaip, laikui bėgant, keičiasi gintaro savybės:
„Jeigu gintarą ar jo papuošalą ilgai laikome tiesioginiuose saulės spinduliuose, jis keičia spalvą, pvz., buvo baltas, taps geltonu.“
Mėlynasis, baltasis: kodėl šie gintarai vertingiausi?
Rečiausias gintaras – mėlynasis – yra randamas Dominikos Respublikoje. Tačiau Prienuose veikiančioje galerijoje galima išvysti dirbinių su mėlynuoju gintaru, kuris randamas Baltijos šalyse. „Manoma, kad mėlynasis gintaras susidarė susijungus tam tikroms dujoms, formuojantis gintarui. Nors ir nedaug, bet jo yra ir Baltijos jūroje“, – pasakojo iš gintaro kurianti menininkė.
Po mėlynojo, labiausiai vertinamas baltasis gintaras. „Kuo daugiau baltos švarios spalvos, tuo geriau. Toks gintaras yra mažiausiai paveiktas saulės“, – sakė Jurgita. Trečiasis – gintaras su inkliuzais: vabaliukais, augalo dalelėmis, „ūkais“ ir t.t.
Vis dėlto renkantis gintaro papuošalą kūrėja patarė žiūrėti ne tik į medžiagos retumą: „Man pačiai atrodo, kad vertingiausias tas gintaras, kuris paliečia žmogų. Dažnai sulaukiu prašymo padėti išsirinkti gintarą. Tuomet patariu ramiai pasižiūrėti – sakau: „Ne jūs išsirinksite gintarą, o jis jus.“ Dažniausiai taip ir būna.“
Perka ne tik puoštis, bet ir sveikatai gerinti
Dar vienas dažnas stereotipas, kurį galima išgirsti apie gintarą, kad jį sunku derinti su kasdiene apranga. Jurgitos nuomone, tai netiesa.
„Kuo toliau, tuo labiau žmonės nešioja gintarą. Pastebiu, kad išsiskiria dvi tendencijos: minimalizmas ir stambūs papuošalai. Beje, juos perka ir smulkutės neaukštos moterys. Turime klientų ir iš Japonijos – jos taip pat dažnai renkasi masyvius papuošalus iš gintaro“, – pasakojo kūrėja. Ji įsitikinusi, jog gintarą reikia dėvėti kasdien, ne tik per šventes. Nes jis turi ir gydomųjų savybių.
„Turbūt pagrindinė ir daugiausia visiems žinoma jo savybė – pagalba, sergant skydliaukės ligomis. Tokiu atveju gintariukus reikėtų nešioti kuo arčiau kaklo. Dar geriau būtų, jei ir miegotumėte su gintariniais karoliukais. Baltijos gintare yra 3–8 proc. gintaro rūgšties. Kūnui liečiantis su Baltijos gintaro karoliais, rūgštis įsiskverbia į organizmą ir teigiamai veikia hormonus. Esu girdėjusi klientų istorijų: skydliaukėje buvo „mazgiukai“, kurie, nuolat dėvint gintarinius karolius, po 1–2 m. sumažėjo – žmogui nebereikėjo vartoti medikamentų“, – pasakojo tautodailininkė, kurianti papuošalus iš gintaro.
Gintariniai karoliukai dažnai perkami ir vaikams – tikima, kad gintaras teikia nusiraminimą. „Tokius karoliukus labai mėgsta vokiečių šeimos. Maži vaikai tokius karoliukus drąsiai kiša į burną, kai dygsta dantukai, ir taip „pasikaso“ dantenas. Tokie karoliukai yra gaminami specialiu būdu – rišami per mazgelius: net ir nukandus vieną gintariuką, karoliai nepabirs“, – sakė Jurgita.
Kaip atskirti kokybišką gintarą?
Prekeivių, siūlančių gintaro dirbinių, pilna. Visgi tik dalis jų prekiauja kokybišku gintaru. Kaip atskirti, kada norimas gaminys vertas savo kainos?
Pasak Jurgitos, svarbiausia čia pasitikėjimas, todėl verta atkreipti dėmesį, iš ko perki gaminį: „Kaip jau minėjau, verta pabandyti pajusti patį gintarą – paimti jį į ranką ir palaikyti. Nuo kitų akmenų gintaras skiriasi tuo, kad sušilęs jis šildo žmogų. Jei yra galimybė, verta panaudoti sūrų vandenį: į jį įmerkus savo gintarinį papuošalą (jei jis neturi papildomų detalių – metaliukų ir pan.) jis turėtų iškilti į paviršių. Galima stipriai patrinti gintaro gabaliuką į audinį ir pauostyti – tikras gintaras kvepės sakais. Jei jau turite gaminį ir norite įsitikinti, ar tai gintaras, galima pašildyti ugnyje adatėlę ir durti į akmenuką: jeigu bus plastmasė, ji išsilydys. Gintaro nepradursi.“
Pašnekovės nuomone, kadangi gintaras – ilgaamžis, perkant papuošalus, kuriuose yra papildomų medžiagų, verta pasidomėti ir jomis.
„Aš gamyboje naudoju tik sidabrą arba paauksuotą sidabrą. Taip darau, nes jaučiu pagarbą gintarui ir nenoriu, kad žmogus, nusipirkęs gintarinį papuošalą, po kelerių metų jį išmestų tik dėl to, kad tas metalas oksidavosi ir atrodo nebegražiai“, – kalbėjo tautodailininkė ir pridūrė, jog kiti meistrai naudoja auksą, medicininį auksą bei varį.
Galerijoje šiuo metu paklausiausi yra gintaro pakabukai. „Dažnai žmonės, jau įsigiję pas mus papuošalą, ateina ieškoti dovanų pakabukų. Tai tikrai universaliausia dovana, su kuria mažiausiai šansų „nepataikyti“. Populiarios ir apyrankės. Vyresnio amžiaus moterys užsuka įsigyti klasikinius vėrinius, karolius, kuriuos derina prie savo tautinio kostiumo. Jaunimas paprastai renkasi minimalizmą: mažą gintaro gabaliuką, kurio forma įvairi – tiek apskritimas, tiek ir kvadratukas“, – sakė Jurgita ir pridūrė, jog mugėse mato naują tendenciją – daugėja gintarinius papuošalus perkančių vyrų. Dažniausiai jie perka apyrankes arba vėrinius.
„Pagonybės laikais gintarinius žiedus dėvėjo žyniai, tad gintaras vyrams nėra naujiena“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji patarė gintaro papuošalus laikyti atskirai nuo kitų papuošalų. Nelaikyti saulės šviesoje, nes keisis jo spalva.
„Juos reikėtų nešioti, o ne laikyti dėžutėje“, – pabrėžė gintaro kūrinių autorė.
Mums rūpi jūsų nuomonė
