Kaip pabrėžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovas Valdemaras Sviackevičius, teismo medicinos ekspertai atlieka visą pluoštą darbų: ne tik ieško mirties priežasčių, bet ir vertina gyvų žmonių sužalojimus, nustato tėvystę, analizuoja medikų klaidas...
„Pavyzdžiui, girdime žiniose, kad skraido kontrabandiniai balionai. Atrodo, tai ne visai susiję su mūsų veikla, bet tam, kad nustatytume, kas tuos balionus leidžia, reikia DNR tyrimų. O būtent mes juos atliekame“, – šypsosi V. Sviackevičius.
Tiesa, pripažįsta jis, nors veiklos spektras ir platus, sistema susiduria su rimtais iššūkiais. Tarnyboje šiuo metu darbuojasi apie 70 ekspertų – ir jie turi aptarnauti visą Lietuvą. Vyriausybės nutarimu ši specialybė net įrašyta į trūkstamų sąrašą.
„Norisi prasklaidyti tą mitą, koks yra teismo medicinos darbas. Gal tuomet daugiau žmonių susidomėtų šia sritimi ir prisijungtų prie mūsų. Taip pat norisi ir nušviesti gyventojus apie mūsų veiklą. Dažnai girdime jų apgailestavimus, kad apie mūsų paslaugas jie neišgirdo anksčiau“, – tikina pašnekovas.
Apie tai, kuo iš tikrųjų Lietuvoje užsiima Valstybinė teismo medicinos tarnyba, jis pakvietė pasikalbėti su teismo medicinos eksperte Jana Bytautaite. Portalui 15min ji išdėstė viską: nuo to, kur tenka keliauti ieškoti įrodymų, iki to, kaip ekspertų išvados gali išgelbėti nekaltą žmogų.
– Jana, papasakokite, kuo teismo medicinos ekspertų darbas yra svarbus teisingumo sistemai?
– Teismo medicinos ekspertai yra lyg tiltas tarp mokslo ir teisės. Jie suranda, interpretuoja ir verčia biologinius faktus į įrodymus, kuriuos galima panaudoti teisme. Be jų kai kurie nusikaltimai liktų neišaiškinti, o nekalti asmenys galėtų būti nuteisti.
Teismo medicina padeda atsakyti į tokius klausimus, kaip sužalojimų identifikavimas, jų kilmės ir susidarymo būdo bei laiko nustatymas, mirties priežasties nustatymas, mirties laiko nustatymas, mirusių nenustatytos asmens tapatybės identifikavimas, ūgio, lyties ir amžiaus nustatymas iš skeleto kaulų, DNR nustatymas tiriant nusikaltimus, DNR nustatymas tėvystės klausimais, apsvaigimo ar apsinuodijimo nustatymas, medicinos diagnostikos ir gydymo klaidų nustatymas.
Mūsų darbas – padėti atskirti faktus nuo klaidingų interpretacijų ir paaiškinti, kas įvykio vietoje nutiko iš tikrųjų. Pavyzdžiui, kažkam nugriuvus įprasta sakyti, kad „prasikirto galvą“. Mediciniškai tai dažniausiai yra muštinė žaizda. Tikrosios kirstinės žaizdos atsiranda tik nuo kertančių įrankių, pavyzdžiui, kirvio.
Specifinių žinių reikia ir vertinant pomirtinius reiškinius. Natūralūs procesai, pavyzdžiui, lavondėmės ar iš plaučių besiskiriantis skystis, net ir specialistams gali būti panašūs į smurto žymes ar nudegimus. Kadangi tikslus sužalojimo tipo nustatymas yra kritiškai svarbus atkuriant įvykio aplinkybes, teismo medicinos ekspertai padeda išvengti šių nesusipratimų ir užtikrina tyrimo preciziškumą.
Tokio paties profesinio atidumo reikia ir dirbant su gyvais asmenimis. Neretai žmonės klaidingai mano, kad rimtas sužalojimas būtinai turi sukelti nepakeliamą skausmą, todėl savo būklę nuvertina. Mūsų užduotis – padėti pamatyti tai, kas plika akimi nematoma. Pavyzdžiui, po išsamios apžiūros ir papildomų radiologinių tyrimų neretai diagnozuojame kaulų lūžius ar raiščių plyšimus, apie kuriuos pacientas net neįtarė. Tikslus dokumentavimas ir laiku paskirti tyrimai yra esminis žingsnis siekiant teisingumo.
– Kokie tyrimai sudaro didžiausią jūsų darbo dalį?
– Didžiausią ekspertų darbo dalį sudaro gyvų asmenų tyrimai, nustatant kūno sužalojimus po buvusio fizinio smurto, seksualinės prievartos ar nelaimingų atsitikimų. Apžiūrint asmenį, tiksliai identifikuojama sužalojimo vieta, jo rūšis ir pobūdis bei apytikslis sužalojimo laikas, atsakoma į teisėsaugos klausimus apie tai, kokiu būdu tie sužalojimai galėjo susidaryti.
Asmenims, kurie nesikreipia į teismo medicinos gydytoją, sužalojimų nustatymą galima atlikti iš asmens medicinos dokumentų įrašų, jeigu asmuo lankėsi gydymo įstaigoje ir jo sužalojimus aprašė kitos specialybės gydytojas. Taip pat, kai kuriuos sužalojimus galima identifikuoti iš radiologinių tyrimų, jeigu tokie buvo atlikti.
Kita didelė ekspertų darbo dalis yra mirusių asmenų tyrimai. Iš pradžių atliekama mirusio asmens autopsija (skrodimas), kurios metu įvertinami pomirtiniai lavoniniai reiškiniai, išoriniai ir vidiniai sužalojimai, kūno, audinių ir organų sandara bei patologiniai pakitimai. Po autopsijos pagal poreikį gali būti užsakomi įvairūs laboratoriniai tyrimai: histologinis (vizualizuoja organų ir audinių mikroskopinę struktūrą ir padeda atsakyti į klausimus apie sužalojimų laiką bei mirties priežastį), toksikologinis (tiria apsinuodijimus ir apsvaigimus), DNR (nustato mirusio asmens arba nusikaltėlio tapatybę), medicinos kriminalistikos (tiria sužalojimų mechanizmą, identifikuoja nusikaltimo įrankius, nustato šūvio atstumą, padeda nustatyti mirties priežastį).
– Kokia yra teismo medicinos gydytojo darbo kasdienybė ir kokias veiklas jis apima?
– Teismo medicinos gydytojo darbas susideda iš kelių skirtingų dalių: mirusiųjų tyrimai, darbas kabinete su medicinos dokumentais ir išvadų formulavimu, gyvų asmenų apžiūros, išvykos į įvykio vietas, išvykos į ligonines, dalyvavimas teismuose, darbas laboratorijose. Dirbant su mirusiaisiais, gydytojas atlieka autopsiją, koordinuoja autopsijos eigą ir pagal poreikį sprendžia apie autopsijos apimtį, reikalingų tyrimų užsakymą ir mėginių paėmimą (laboratoriniams tyrimams gali būti imami mirusiojo audiniai, organai, kaulai), analizuoja visus surinktus duomenis, diagnozuoja mirties priežastį, susirgimus ir sužalojimus, išrašo medicininį mirties liudijimą, surašo savo tyrimo rezultatus, formuluoja išvadas ir pateikia jas teisėsaugai.
Fizinį ar seksualinį smurtą patyrusių gyvų asmenų apžiūros vyksta kiekvieną darbo dieną. Nuo bet kokios rūšies smurto nukentėję asmenys kreipiasi į policiją ir, jei nusprendžiama pradėti ikiteisminį tyrimą, išduodamas policijos siuntimas, su kuriuo asmuo atvyksta į mūsų tarnybą kūno apžiūrai. Jeigu ikiteisminis tyrimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepradedamas, asmenys gali atvykti tiesiogiai į tarnybą ir gauti mokamą paslaugą – kūno apžiūrą, sužalojimų dokumentavimą ir išvados surašymą.
Išvykus į įvykio vietą, atliekama joje rasto mirusio asmens kūno apžiūra – užfiksuojami lavoniniai reiškiniai ir lavono kūno temperatūra mirties laikui apskaičiuoti, atsakoma į policijos pareigūnų klausimus, sprendžiama dėl tolimesnės tyrimo eigos.
Gavus šaukimą į teismą, teismo medicinos gydytojas vyksta į teismo posėdį, atsako į teismo proceso šalims iškilusius klausimus apie mirties priežastį, sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą.
– Koks yra natūralių ir smurtinių mirčių santykis Lietuvoje ir kuo svarbus autopsijos tyrimas?
– Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje natūralių ir smurtinių mirčių skaičius statistiškai pasiskirsto maždaug per pusę. Kol nepadaroma autopsija, niekada negali žinoti ar mirtis buvo natūrali, ar smurtinė Kartais jokių išorinių sužalojimų nėra arba jie minimalūs, o autopsijos metu randami mirtį sukėlę vidiniai sužalojimai (lūžiai, plyšimai, kraujavimas ir pan.) arba mirusiojo kraujyje ar kitose biologinėse terpėse nustatomos medžiagos, sukėlusios apsinuodijimą, kas be autopsijos galėtų likti neišaiškinta.. Natūralių mirčių priežastis padeda išaiškinti laboratoriniai tyrimai, kadangi ne visos ūminės būklės gali būti matomos autopsijos metu plika akimi.
– Kaip teismo medicinos ekspertų išvados prisideda prie teismo sprendimų? Ar būna atvejų, kai jūsų ekspertizė net pakeičia bylos eigą?
– Teismo medicinos ekspertų išvados turi didelę reikšmę teismo sprendimams. Neretai tai būna vieninteliai objektyvūs įrodymai, padedantys atskleisti nusikaltimo esmę. Teismo medicinos tyrimai gali padėti pašalinti įvairias spekuliacijas ir netikslias ar neteisingas interpretacijas apie mirties priežastį ar sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Tikslus sužalojimų nustatymas leidžia teisingai įvertinti jų sunkumo mastą, pagal kurį taikomas atitinkamas baudžiamojo kodekso straipsnis nusikaltėliui.
Būna atvejų, kai iš pirmo žvilgsnio atrodytų akivaizdi i smurtinė mirtis, atlikus autopsiją, pasirodo esą natūrali mirtis. Pvz., asmuo vairuodamas automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Įtariama mirtis dėl autoįvykio, o atlikus autopsiją, paaiškėja, jog asmeniui įvyko infarktas. Arba žmogus randamas negyvas su galvos trauma, įtariamas užpuolimas, bet ekspertas nustato, kad traumą sukėlė vidinis kraujavimas į smegenis (insultas), dėl kurio asmuo tiesiog nugriuvo. O būna ir atvirkščiai, pvz., senjoras randamas negyvas, dėl senyvo amžiaus įtariama natūralios kilmės mirtis, o atlikus autopsiją randami pasmaugimui būdingi sužalojimai.
Mirties laiko nustatymas padeda patikrinti nužudymu įtariamojo alibi. Įtariamojo DNR radimas nukentėjusiojo kūne padeda įrodyti seksualinį smurtą ar nužudymą.
– Su kokiomis kitomis institucijomis jums tenka bendradarbiauti?
– Glaudžiai bendradarbiaujama su policija – išsiaiškinamos įvykio aplinkybės, pagal sužalojimo tipą ieškoma sužalojimą galėjusio padaryti įrankio, konsultuojama dėl papildomų tyrimų atlikimo ir panašiai.
Sprendžiant sudėtingus autotechninius klausimus, kai nežinoma, kas vairavo automobilį, kaip buvo partrenktas pėstysis, ar žmogus buvo partrenktas, ar pervažiuotas, kokiu greičiu iki partrenkimo momento galėjo važiuoti automobilis ir panašiai, teismo medicinos ekspertai atlieka kompleksinį tyrimą kartu su autotechnikos specialistais – sujungiant medicinos, fizikos ir mechanikos žinias, kartais įmanoma atsakyti net ir į labai sudėtingus klausimus.
Bendradarbiavimas su specializuotais, seksualinį smurtą patyrusių aukų centrais, padeda sumažinti pakartotinę psichologinę traumą vaikams, kadangi socialinės tarnybos ir psichologai užtikrina vaikams saugią aplinką bei lydi juos per visą ikiteisminio tyrimo procesą.Be to, mūsų laboratorijos šiandien bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis, sprendžiant net hibridines grėsmes – pavyzdžiui, nustatant kontrabandinių balionų siuntėjus ar nelegalių migrantų amžių (kai šie atvyksta be dokumentų ir teigia esą nepilnamečiai). Taip pat aktyviai prisidedame prie istoriškai svarbių asmenybių identifikavimo (partizanų, sukilimų dalyvių ir kt.), nustatome tėvystę, atliekame nusikaltimo įrankių nustatymo tyrimus, nustatome psichotropinių medžiagų buvimą biologinėse terpėse ir dar daug kitų tyrimų. Taip užtikriname, kad teismo medicina padėtų atsakyti į sudėtingiausius valstybinės svarbos klausimus.
– Kokie didžiausi iššūkiai, jūsų nuomone, šiuo metu kyla teismo medicinos sričiai?
–Nuolatos augantys reikalavimai tyrimų išsamumui ir technologinei pažangai reikalauja atitinkamų investicijų. Papildomas finansavimas suteiktų mums galimybes taikyti moderniausią metodiką, kuri leistų dar efektyviau ir sparčiau atsakyti į visus teisėsaugos institucijų keliamus klausimus.
Dar viena problema yra duomenų ir sistemų fragmentiškumas. Pavyzdžiui, kalbant apie implantus ar protezus – jie dažnai turi identifikacinius numerius, kurie galėtų padėti nustatyti asmens tapatybę. Tačiau Lietuvoje nėra centralizuotos duomenų bazės, kurioje būtų galima suvesti tą numerį ir gauti informaciją apie konkretų žmogų. Tokie duomenys dažniausiai lieka tik gydymo įstaigų vidiniuose įrašuose ir nėra lengvai prieinami.
Dėl to, net turint radinius, pavyzdžiui, šlaunikaulio protezą su konkrečiu numeriu, ne visada įmanoma greitai nustatyti, kam jis priklausė. Tai labai apsunkina identifikavimo procesą ir rodo, kad reikėtų labiau integruotų sistemų tarp skirtingų institucijų.
Taip pat trūksta šios srities specialistų – tai daro tiesioginę įtaką tyrimų operatyvumui, dėl didelio darbo krūvio ekspertizių atlikimo terminai gali pailgėti.
– O jūs pati – kodėl pasirinkote šią profesiją? Ką jums reiškia šis darbas? Atrodytų, jis turėtų būti tikrai psichologiškai sunkus...
– Kai atėjau į rezidentūrą, jau pačią pirmą dieną supratau, kad man patinka ši sritis. Tai yra darbas, tinkantis žmogui, kuris yra smalsus, kuris mėgsta visokias dėliones ir detektyvus, kuriam patinka ieškoti atsakymų ir gilintis į sudėtingus dalykus. Šioje srityje tobulėjimas yra beribis, kadangi pati specialybė yra labai plati. Praktiškai kiekvieną dieną pamatai kažką naujo, kažką, ko dar nežinai, ir tai verčia domėtis, skaityti daug medicininės literatūros, konsultuotis su kolegomis.
Tie vaizdai ir kvapai morge... Na, aš pati į juos nesusitelkiu. Jeigu duočiau jums dabar užduotį ir pasakyčiau: „Nueikite ir išsiaiškinkite, nuo ko žmogus mirė“, aš garantuoju, jūs ne į vaizdą koncentruotumėtės, o labai tikslingai ieškotumėte ir bandytumėte išspręsti tą mįslę, vaizdas nueitų į antrą planą.
Bet iš pat pradžių, taip, pamenu, mane buvo apėmusi tarsi tokia haliucinacija: matai mirusį žmogų ir atrodo, kad jis guli ir kvėpuoja. Atrodydavo sunku tą pirmą pjūvį atlikti, galvoji, ar tikrai jis miręs, dar patikrinkime, įsitikinkime, ar tikrai nėra pulso, ar tikrai širdis neplaka. Visa tai man reikėjo perlipti. Bet dabar tokios mintys nekamuoja.
Kaip ir kiekviename darbe, kai gauni kažkokį teigiamą atsaką apie savo darbą, tai labai pakylėja ir paskatina dar labiau domėtis, dar labiau gilintis į tą sritį ir kitą kartą dar geriau atlikti darbą. Būna, kad sulaukiu padėkų iš tyrėjų, prokurorų, teisėjų ir pačių nukentėjusiųjų. Dėkoja, kad išsamiai aprašau sužalojimus ir paaiškinu tyrimo rezultatus. Man labai malonu tai girdėti, tai įprasmina visą mano darbą.
