Šiemet Visaginas ir jo žmonės tampa dėmesio centru – jauniausias Lietuvos miestas mini savo 50-ąjį gimtadienį.
„Mano vaikystė, draugai, tėvai“
Olegas gimė 1989-aisiais, dar tada, kai miestas vadinosi Sniečkumi. Nuo to laiko, su kelių metų studijų pertrauka, jame ir gyvena – tame pačiame mieste, kuriame augo, žaidė, brendo, o dabar dirba ir kuria savo gyvenimą.
„Visaginas man – ne taškas žemėlapyje. Tai miestas, su kuriuo sieja visa istorija. Čia – mano vaikystė, draugai, tėvai, pažįstami. Ir tai vieta, į kurią visada norisi sugrįžti.“
Kai Olegas bando nusakyti, ką jam reiškia Visaginas filosofiškai, pasirenka ne metaforas, o emocijas. Miestas – tai ramybė. Vieta, kur grįžęs gali nusiimti kaukes, atsikvėpti, būti savimi. Lyg po ilgos kelionės sugrįžtum į savo namus – viskas pažįstama, sava, artima.
Tiems, kurie čia gyvena, pokyčiai akivaizdūs – miestas tvarkosi, keičiasi, prisitaiko prie naujų laikų.
Per tris dešimtmečius Visaginas pasikeitė. „Žinoma, vaikystėje rūpėjo visai kiti dalykai. Tada svarbiausia atrodė, kad būtų ežeras, aikštelė žaidimams ir daug saulės. Ilgos vasaros dienos – štai kas rūpėjo labiausiai.“
Dabar jis mieste mato kitus dalykus – infrastruktūrą, pokyčius, atsinaujinimą. Miesto architektūra liko tokia pati kaip ir prieš kelis dešimtmečius, tačiau kiekvienas naujai išklotas takas, sutvarkytas parkas ar suremontuotas kampelis kuria naują Visagino veidą.
Tiems, kurie čia gyvena, pokyčiai akivaizdūs – miestas tvarkosi, keičiasi, prisitaiko prie naujų laikų. Dar vienas svarbus akcentas – daugiakalbiame Visagine lietuvių kalba vis labiau tampa kasdienybės dalimi. Ji girdima, suprantama, priimama.
„Žmonės čia aktyvūs“
Olegas jau dešimt metų dirba gydytoju odontologu. Be to, turi ir kitą veiklą – vadovauja kavinei „Sava“. Tai ne tik verslas, bet ir idėja, mat pavadinimas – daugiaprasmis.
Prancūziškai ça va skamba kaip „sava“, tai reiškia „kaip sekasi?“ Rusiškai sova – „pelėda“, o lietuviškai „sava“ – kaip „savas“. Viskas čia turi būti sava – ir vieta, ir atmosfera.
Bet gyvenimas – ne vien darbas. Po jo visada norisi laiko sau. Laisvalaikis, anot Olego, priklauso nuo paties žmogaus – kiek jis veiklus, kiek jam svarbu išbandyti naujus dalykus, kiek turi noro veikti. Visaginas, nors nedidelis, siūlo daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Asmeniškai man po darbo dažniausiai norisi tiesiog ramybės ir poilsio. Tačiau jei reikia aktyvios veiklos – mūsų miestas labai sportiškas. Daug sporto aikštelių, stadionų, šalia – ežerai. Gali buriuoti, kaituoti, žvejoti, grybauti ar tiesiog vaikščioti gamtoje“, – kalba visaginietis.
Kultūrinių renginių taip pat netrūksta: „Žmonės čia aktyvūs, lanko koncertus, renginius. Bet aš pats dažniau važiuoju į kitus miestus – ten, kur koncertuoja mano mėgstami atlikėjai, kur atmosfera artimesnė mano skoniui.“
Beje, muzikos gerbėjai dar nepamiršo ir legendinio tarptautinio festivalio „Visagino Country“, kuris daugelį metų vyko Visagine ir sukviesdavo žmones iš visos Lietuvos, o atlikėjus – iš viso pasaulio.
„Tai svajonių miestas“
„Tikiu, kad žmonės ir toliau atvažiuos į mūsų miestą. Norisi, kad Visagine gyventų daugiau jaunimo, kad sugrįžtų tie, kurie išvažiavo, kad atvyktų nauji žmonės, specialistai. Miestui jų reikia“, – kalba Olegas.
Visaginas jam atrodo kaip vieta, kur galima kurti kokybišką gyvenimą. Čia patogu auginti vaikus: „Dėl saugumo, ramybės, bendruomenės – daug kas grįžta būtent dėl to.“
Meilė miestui dažnai kyla iš asmeninio ryšio: „Negyvenusiems čia gali būti sunku suprasti šį miestą. Bet manau, kad Visaginas gali pritraukti savo gamta, ramybe. Čia gera ilsėtis.“
Sportas – irgi neatsiejama miesto gyvenimo dalis. Visagine žaidžia ne tik vaikai – yra ir veteranų komandos, jaunimo grupės. Populiariausias – futbolas.
„Maždaug septynerius metus esu lankęs futbolą, stadione praleidau vaikystės metus. Vėliau – tinklinis, tenisas. Su draugais iki šiol mielai sportuoju. Sportas tikrai niekur nedingo.“
Visaginas išugdė ir žinomų futbolininkų: Vladimiras Derendiajevas, Valentinas Jeriomenka, vartininkas Mindaugas Labuckas.
Krepšinis taip pat žaidžiamas, bet ne toks populiarus kaip futbolas. Sporto bazės Visagine – stiprios. Yra šiuolaikiška irklavimo bazė, kur išaugo žinomi sportininkai – Jevgenijus Šuklinas, Vadimas Korobovas.
O kokiu sportu Visagine gali užsiimti moterys? „Dabar juk nebeskirstom, kam skirta sporto šaka. Futbolą, tinklinį ar tenisą žaidžia visi, kam tik norisi. O kalbant apie moteris – yra ir šokių kolektyvai“, – šypteli Olegas.
Visaginiečiai tikisi, kad šį miestą ateityje atras treneriai, ieškantys perspektyvių jaunųjų sportininkų, nes potencialo čia daug: „Dabar dauguma jų – tie, kurie atvyko jau seniai. Bet grįžta ir jaunimas, o tai svarbu. Juk universitetų Visagine nėra – išvažiuojam mokytis, o tada grįžtam.“
Tiesa, mieste yra profesinio rengimo centras, garsėjantis puikiai paruoštais specialistais. Tai – viena iš traukos vietų tiems, kurie renkasi ne aukštąjį mokslą, o profesines studijas.
Paklaustas, koks Visaginas galėtų būti po dvidešimties ar trisdešimties metų, Olegas ilgai negalvoja: „Norisi, kad jis taptų dar patogesnis gyvenimui, dar jaukesnis. Žmones gali traukti gamta, aktyvus poilsis – šia kryptimi turėtume plėstis ir vystytis. Turime ir svajonę – pėsčiųjų taką aplink ežerą. O apibendrintai – Visaginas yra svajonių miestas.“
