Prie rūšiavimo atvedė mylimoji
Nors dabar rūšiavimas jau tapo kasdienybės dalimi, Paulius pripažįsta, kad dar visai neseniai viskas buvo kitaip. „Rūšiuoti atliekas pradėjau visai neseniai ir už tai reikėtų dėkoti mano antrajai pusei Augustei. Ji tai daro jau ilgą laiką ir labai atsakingai“, – pasakoja jis.
Paulius sako puikiai suprantantis, kodėl atliekų rūšiavimas yra svarbus: „Mano paties supratimu – ir pataisykite mane, jeigu klystu – atliekų rūšiavimas palengvina atliekų perdirbimo procesus, padeda sumažinti bendrąją taršą ir prisideda prie gamtos išteklių taupymo, todėl sunku būtų paneigti, jog tai yra labai svarbi praktika“.
Jo namuose šiandien yra atskiros šiukšlių dėžės depozitui, plastiko ir metalo pakuotėms, popieriui bei kartonui, taip pat mišrioms buitinėms atliekoms.
Įprotis dar tik formuojasi
Vis dėlto Paulius atvirai pripažįsta, kad rūšiavimas jam dar netapo automatiniu veiksmu. Kartais tenka gerokai pasukti galvą, į kurį konteinerį turėtų keliauti viena ar kita atlieka. Dėl to jam net buvo kilusi mintis namuose esančias šiukšlių dėžes pažymėti tekstinėmis etiketėmis ar lipdukais.
„Turbūt saugu sakyti, kad tvaraus įpročio kol kas dar neišsiugdžiau. Vertinčiau save kaip prastą rūšiuotoją, bet tai nereiškia, kad nesistengiu“, – prisipažįsta turinio kūrėjas.
Jeigu kyla abejonių dėl sudėtingesnių atliekų, pavyzdžiui, dantų šepetėlio ar vienkartinio kavos puodelio, jis neskuba jų mesti bet kur.
„Jeigu nežinau, kur keliauja sudėtingesnės atliekos, tiesiog klausiu Augustės. Ką noriu pabrėžti, o gal net šiek tiek pasiteisinti – nežinodamas neleidžiu sau atliekomis atsikratyti į bet kurią šiukšliadėžę“, – šypteli Paulius.
Daugkartinis maišelis jau tapo kasdienybe
Paul de Miko neslepia, jog atliekų rūšiavimo dar tik mokosi, bet kai kurie tvaresni sprendimai jo gyvenime jau seniai tapo įprasti.
Į prekybos centrą jis visada eina su daugkartiniu medžiaginiu maišeliu, vaisių ir daržovių nebededa į vienkartinius plastikinius maišelius, vandenį geria iš gertuvės, o kartais, kaip pats sako, net pasigriebia daugkartinius termosus degalinių kavai, kad išvengtų jų vienkartinių puodelių.
Toks reiškinys, kaip tiesiog bet kur atsikratyti šiukšle, Lietuvoje praktiškai nebeegzistuoja.
Pašnekovo manymu, per pastarąjį dešimtmetį keitėsi ne tik jo paties, bet ir daugelio lietuvių požiūris į vartojimą bei tvaresnius kasdienius įpročius.
„Manau, kad per pastaruosius dešimt metų pasikeitė visų lietuvių požiūris į vartojimą ir, drįsčiau teigti, į teigiamą pusę. Juk toks reiškinys, kaip tiesiog bet kur atsikratyti šiukšle, Lietuvoje praktiškai nebeegzistuoja“, – pastebi P.Mikolaitis.
Jis priduria, kad tai ypač išryškėja keliaujant: „Nuvykę kad ir į Pietvakarių Europą dar tikrai užklysite į atliekomis nuterštas gatves.“
Svarbiausia – nebijoti suklysti
Paulius įsitikinęs, kad baimė suklysti neturėtų tapti priežastimi apskritai nerūšiuoti. Jo nuomone, kur kas svarbiau tiesiog pradėti ir po truputį ugdyti šį įprotį.
„Jeigu kartas nuo karto ne ten išmesite vieną kitą šiukšlę, gal nieko katastrofiško ir neįvyks. Bet esmė tame, kad rūšiuoti atliekas yra labai nesudėtinga, o mūsų aplinkai ir gamtai – labai naudinga. Tai kodėl gi neišsiugdžius šio puikaus įpročio?“ – retoriškai klausia Paulius.
„Gamtos ateitis“ atstovai primena, kad rūšiuojant svarbiausia atskirti pakuotes nuo daiktų. Pakuočių konteineriai skirti būtent pakuotėms, o ne visiems plastikiniams, metaliniams ar popieriniams daiktams. Todėl, pavyzdžiui, plastikinis žaislas, dantų šepetėlis ar kitas buities daiktas, net jei pagamintas iš plastiko, turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Pakuotėms taikoma cheminės sudėties kontrolė ir kitos perdirbimui svarbios taisyklės, todėl būtent jos gali būti tinkamai apdorojamos ir perdirbamos.
„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.
Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.
Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.
Tapkime rūšiavimo čempionais!
