Grupės vadovė Aistė pasakoja, kad studija gyvuoja nuo 2008-ųjų. Iš pradžių kolektyvas buvo nedidelis, tačiau laikui bėgant atsirado vis daugiau grupių, kurios pradėjo dalyvauti įvairiuose konkursuose. Viena iš jų – šių moterų.
„Kur tik mes nebuvome – Madride, Barselonoje, Romoje, Rygoje, Taline, o dar laukia ir Neapolis, norėtume ir Lisaboną aplankyti. Bent metams turime planų į priekį, todėl vietoje nestovime, Keliaujam ir šokti, ir aplankyti gražiausias vietas“, – dalinosi Aistė.
Ji pasakoja, jog pati pilvo šokiais susižavėjo pamačiusi per televiziją, tad vėliau susirado trenerę, pradėjo šokti, o išėjus į pensiją, juokiasi „pradėjo savanoriauti“ ir veda pilvo šokių treniruotes. Dabartinei moterų grupei vadovaujanti Aistė sako, kad jos kartu – kelerius metus ir yra tvirta komanda, parsivežanti daugybę apdovanojimų.
„Žinote, nėra taip paprasta išmokti šokti, nors iš šono atrodo, kad tai – visai paprasta. Aš pati nemažai sportavau, o ir darbas buvo reikalaujantis fizinių jėgų – dirbau muitinėje, bet kai reikia šokti, visko reikia mokytis iš naujo. Kiekviena kūno dalis dirba atskirai!“, – aiškina Aistė.
Viena svajojo dešimt metų, kita – atrado didžiausią malonumą
Kita šokių grupės narė Tatjana sako, jog ji pilvo šokį svajojo šokti jau dešimt metų. „Draugės šoko, vis mane kalbino, tačiau niekaip neprisijungdavau. Galiausiai atėjau ir taip patiko, kad aš net du kartus per dieną eidavau šokti“, – sako moteris, per šokius pametusi ir 10 kilogramų.
Ji priduria, kad norėjo kuo greičiau išmokti ir pasiekti tą lygį, kad galėtų šokti solo – šiandien gali pasidžiaugti ir šokiu, ir gautais apdovanojimais. Beje, įdomiausia tai, kad Tatjana turi ir šeimos verslą – kuria automobilines kėdutes šuniukams, tad šokiai jai ir atsipalaidavimas po dienos darbų.
„Žinote, aš prieš šokius buvau ligų maišas. Spaudimas kamavo, sunku buvo išlipti iš lovos, kūnas – sustiręs, sumedėjęs. Pradėjau šokti – atjaunėjau! O kur dar bendravimas, išvykimas iš namų. Buvimas scenoje irgi suteikia savų privalumų – adrenalinas tikrai šokteli!“, – juokiasi moteris.
Vilma šokius pradėjo lankyti prieš ketverius metus – pradžia jai buvo nelengva. „Aš buvau ne iš tų moterų, kurios tik ateina ir joms iš karto pavyksta! Man užtruko laiko ir reikėjo daug dirbt. Bet kadangi esu atkakli ir užsispyrusi, nepasidaviau ir vis ėjau į priekį. Jau ne vienerius metus dalyvauju ir grupiniuose, ir solo pasirodymuose“, – sako Vilma, dirbanti teisme, vieno administracijos padalinio vadove.
Ji šiandien dalinasi, kad darbas – disciplinuotas, todėl šokiai padeda atsipalaiduoti, atitrūkti nuo visų rūpesčių.
„Man patinka skleisti grožį – o šokyje mes būtent tą ir darome – dovanojame grožį ir geras emocijas. Šokdama visiškai išeinu iš komforto zonos. Jeigu gyvenime žinau, kaip elgtis darbe, su šeima, tai man čia viskas buvo labai nauja. Bet Aistė, mūsų vadovė, moka taip mus nuteikti, kad išeiname visiškai pasitikinčios savimi ir kad ir kas benutiktų, žinosime, kaip pasielgti. O juk būna visko – kiekvienas pasirodymas yra nauja patirtis“, – dalinasi Vilma.
Ji prideda, kad moteriai sudėtinga suderinti darbą, šeimą ir dar mylimas veiklas, bet tuo pačiu – viskas įmanoma: „Manau, kad aš esu to pavyzdys. Kuo daugiau turi veiklos, tuo geriau sugebi viską susiplanuoti ir susiderinti“.
Manikiūro meistre dirbanti Sigita save vadina naujoke, bet išties grupėje ji greitai atrado savo vietą. „Esu šokusi jau anksčiau, tačiau ten viskas vyko kiek kitaip. Galiausiai atėjo metas, kai norėjosi pagerinti sveikatą, laikyseną, tad tie pilvo šokiai ir įtraukė. Man buvo taip „faina“, kad norėjosi vis sugrįžti. Pradėjau dalyvauti konkursuose ir galiu tik pasidžiaugti savo sprendimu. Ateini čia šokti ir atsipalaiduoji – visos bėdos dingsta tą pačią akimirką“, – sako Sigita besidžiaugianti moterų draugyste.
Galina – tautodailininkė, dirba su linu, dalyvauja parodose, o laisvalaikiu – šoka. „Šoku jau trejus metus. Atėjau su drauge pasportuoti, pajudėti ir taip likau. Man norėjosi, kad būtų muzika, būtų linksma – taip ir jaučiuosi, puikiai“, – dalinasi Galina. Šiandien ji džiaugiasi ir geresne savijauta, ir kelionėmis, ir pasirodymais.
Komplimentų jūra ir smagūs nutikimai, be kurių – nei iš vietos
Aistė sako, kad išeiti šokti vienai – tikras pasiekimas, juolab, kad tenka šokti ir prieš žiūrovus, ir prieš komisiją, tačiau iššūkiai atperka viską. Dažniausiai moterys grįžta su apdovanojimais ir dargi apipiltos komplimentais – tiek šokdamos pasirodymuose, tiek tyrinėdamos miestus kaip turistės. O „kautis“ tenka su pačiomis įvairiausiomis konkurentėmis (nors tiesą sakant, konkurse dalyvauja ir vyrai), iš svečių šalių – šis šokis nestokoja populiarumo.
„Kas užsikabina, tas ir pasilieka, tą jau pastebėjome. Gal jaunesnės išmoksta greičiau šokti, bet ir išeina dažniau. Mes galime daugiau skirti laiko, kaip juokauju, esame ne jauniklės, dauguma iš mūsų jau ir „babytės“, – dalinasi Aistė.
Moterys juokiasi, kad nutinka visko – tai auskaras iškrenta, tai šokant su lazdomis koks kuriozas įvyksta, tai liemenėlė atsisega pačiu netinkamiausiu metu, tačiau net ir tokios naujos patirtys ir iššūkiai augina, skatina žvelgti kūrybiškai ir išlaikyti savitvardą.
„Aš esu nukritusi net nuo scenos! Atsikėliau ir tęsiau pasirodymą toliau – net ir antrą vietą laimėjau“, – prisimena Aistė. O Tatjana prideda, kad tik pradėjusi šokt labai dažnai pamiršdavo tolimesnius žingsnius, todėl net suskaičiuoti negali, kiek kartų improvizuodavo.
O labiausiai džiugina šeimos palaikymas, kadangi kartu vyksta ir artimieji, kurie „serga“ už moterų pasirodymus. „Štai mano anūkas net su medaliu nuėjo ir pristatė mano veiklą klasei – vėliau auklėtoja skambino ir klausė, ar čia tikrai tiesa“, – juokiasi Tatjana. Jai antrina ir Vilma, kuri tapo pavyzdžiu savo dukrai.
Ką jos patartų moterims, kurios nori ateiti ir šokti, bet bijo? „Tik ateikit! Pritaikysim jums grupę, amžių ir pamatysit, kaip smagu. Čia galit susipažinti su naujais žmonėmis, susidraugauti, atrasti bendrų dalykų. Tik jokiu būdu nekompleksuokit! Ateikit su mintimi pajudėti – pati turėjau kiek išvaržų, o šiandien sveikata tikrai puiki. Tai ir sportas, ir tempimo pratimai, ir šokiai. Ir kas labai svarbu – socializacija“, – skatina Aistė.
Štai Vilma priduria, jog moteriškumas ir pasitikėjimas savimi – taip pat atkeliauja iš šokio. „Kartais stebiu moteris ir mąstau, kad ateitų jos į salę ir pradėtų šokti, po pusmečio savęs nebepažintų. Kiek tu įgauni tos drąsos ir pasitikėjimo savimi! Prisimenu save, kai gavau pirmą apdovanojimą. Atrodo, kad tas pasitikėjimas ir meilė sau net pro kraštus veržiasi ir kiek laimės suteikia! Nieko nelaukite, o tiesiog imkite ir darykite“, – kviečia Vilma ir visos grupės narės.
