Moto: Siekdamas tobulumo, nesugadink to, kas gera.
– Kokios buvo jūsų pirmosios profesinės patirtys. Dažnam jos kelia šypseną, o jums?
– Vasaros atostogų metu, dar dešimtajame dešimtmetyje, pardavinėjau ledus prie maisto parduotuvės. Tarp jų buvo ir „Joke“ – su mažu siurprizu: suvalgęs ledą ant pagaliuko randi klausimą, o kitoje pusėje – atsakymą. Vienas labiausiai įstrigusių: „Kas ryte stovi ant keturių kojų, per pietus – ant dviejų, o vakare – ant trijų?“ Na, ir ką mąstote jūs? Atsakymas, žinoma, yra žmogus (kūdikis ropoja, suaugęs vaikšto, o senatvėje remiasi lazda). Tuomet šio atsakymo net galvoje nebuvo. Juokėmės, visi svarstėme, kad įrašytas neteisingas atsakymas (šypsosi).
Buvo ir gerokai įvairesnių darbų – kiaulpienių ravėjimas, amerikiečių vežiojimas dviračiu vietoj kurortinio taksi, įrodinėjant jiems, kad už tai, jog juos veža medicinos studentas, papildomai mokėti jiems nereiks (juokiasi). Apskritai, jaunystėje man buvo atradimas, kad savo laiką galima parduoti. Šiandien vis dažniau suprantu, kad noras jo turėti šiek tiek daugiau brangiai kainuoja.
– Jei reikėtų pasirinkti vieną atsakymą – vadovo savybės yra įgimtos ar įgyjamos?
– Įgyjamos. „Viršuje“ vietos daug, bet kėdžių nėra – tik „stovima zona“. Kitaip tariant, karjerą padaryti gali kiekvienas, tačiau čia – adrenalinas, greitis ir atsakomybė. Išjungti galvos 17:00 nepavyksta...
Prieš savaitę kažkas man priminė, koks skirtumas tarp profesijos ir karjeros – toks pats, koks tarp 40-ies ir 60-ies valandų darbo savaitės. Kai viskas veikia, atrodo paprasta – kaip „Spa Vilnius“ pikas šeštadienį: svečiai mato ramybę, nes užkulisiuose niekas nesėdi rankų sudėjęs.
– Nuo ko prasideda jūsų rytas – telefono, kavos?
– Kavos nesu atradęs. Ryto akimirka – vienoje rankoje vandens termometras, kitoje – svarstyklės: lengvai kaitinta japoniška sencha ar kiniška arbata. Tos kelios ramios sekundės nuspalvina dieną. Gal todėl, manau, taip svarbu kurti erdves, kuriose žmogus spėja išgirsti save.
– Planuoti jums svarbu ar gerai jaučiatės ir pasroviui?
– Planas – būtinas. 5 dienas per savaitę gyvenu savu planu, o likusias dvi geriau už mane planuoja žmona. Bet jei naiviai tiki, kad kruopščiai sukurtas planas nesikeis – gyveni iliuzijoje. Per COVID sukandę dantis juokavome: „Planas nieko vertas, bet be jo – neįmanoma.“
– Kokios yra jūsų stiprybės ir silpnybės?
– Bandžiau „lopyti“ silpnybes, tačiau tai – lėta, nesmagu ir neefektyvu. Todėl jau senokai ir pats, ir su visa komanda koncenruojuosi į stiprybes. Tuomet žymiai daugiau įsitraukimo, o ir sėkmės. Manau, viena iš mano stiprybių – smalsumas ir nuolatinis siekis tobulėti. Mano silpnybes padeda sustiprinti svarbiausi kolegos.
Bandžiau „lopyti“ silpnybes, tačiau tai – lėta, nesmagu ir neefektyvu.
– Ar suderinti asmeninį ir darbo laiką išmokote? Ar tai neįmanoma?
– Tėčio pamoka – „pirmiausia išmok dirbti, tada pamilk tai, ką darai“ – man galioja iki šiol. Asmeninio laiko ieškau, bet ne kaip „kalendoriaus langelio“ – labiau kaip progų, kurias pagaunu, nors jos per retos. Didžiausia užduotis šiam dešimtmečiui – rasti pakankamai kokybiško laiko šeimai, man tai gana ambicingas tikslas, tačiau kryptis yra.
– Kaip leisti laisvalaikį jums maloniausia, kas atgaivina sielą?
– Mėgstu skaityti, skiriu tam nemažai laiko. Šiuo gyvenimo etapu mane labiausiai domina tai, kas keičia pasaulį – žmonės, įvykiai, idėjos. Grožinė literatūra laukia savo laiko – kai norėsis mažiau greičio, bus galima skaityti taip, kaip tie kūriniai ir buvo parašyti – lėtai, niekur neskubant, mėgaujantis pastraipomis, ne skyriais.
– Ar kaip nors trumpai įmanoma apibrėžti jūsų darbo principus, vertybes?
– Medicina išmokė: jei nežinai, ką daryti, daryk tai, ką moki geriausiai. Kai rūkas sutirštėja, grįžtu prie vertybių – išmintis, pagarba ir žmogiškumas. Tai yra kompasas, o ne dekoracija.
– Jei turėtumėte galimybę 15-ai minučių atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje, kur tai būtų ir ką ten veiktumėte?
– Tai būtų ankstus rytas Amazonės gilumoje. Plaustas, rūkas, tylos ir gamtos garsų derinys. Jokio telefono, jokio pokalbio, jokios kompanijos.
– Jei pasitaikytų pokalbio prie kavos galimybė su bet kuriuo Lietuvos vadovu, kas būtų jūsų pašnekovas?
– Su Klaipėdos licėjaus vadovu. Man atrodo, kad jie ten daro tai, ką daug kas mano esant neįmanoma.
