Kodėl moterys nori vaiko, bet bijo motinystės: atsakymas slypi ne piniguose

Pasak Krizinio nėštumo centro, pagalbos poreikis išlieka net ir tuomet, kai bendras gimstamumas mažėja, rašoma paramos platformos „Aukok.lt“ pranešime žiniasklaidai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvoje bendrasis gimstamumo rodiklis siekė 6,1 vaiko tūkstančiui gyventojų – tai mažiausia reikšmė nuo 1994 m. Suminis gimstamumo rodiklis praėjusiais metais sudarė 1,04 vaiko vienai moteriai.

Kalbant apie gimstamumo mažėjimą dažnai apsiribojama klausimu, kodėl žmonės nenori arba negali susilaukti vaikų. Rečiau klausiama, kokios patirtys lemia sprendimą tapti tėvais ir kas nutinka tada, kai nėštumas, gimdymas ar gyvenimas po gimdymo neatitinka lūkesčių.

Už sprendimo tapti mama slypi ne tik finansai

Krizinio nėštumo centro projektų koordinatorė Simona Neverienė pastebi, kad besikreipiančių moterų skaičius pastaraisiais metais išlieka panašus, nors bendras gimstamumas Lietuvoje mažėja. Tuo metu daugėja moterų, ieškančių pagalbos dėl persileidimo ar pogimdyvinių sunkumų. Pagalbos vis dažniau ieško ir vyrai, norintys padėti savo partnerėms.

„Mūsų patirtis rodo, kad moteriai labai svarbu turėti erdvę, kurioje ji gali būti išklausyta ir neteisiama. Krizinį nėštumą gali lydėti labai skirtingos aplinkybės – nuo žinios apie laukiamo vaiko sveikatos problemas iki santykių sunkumų, partnerio spaudimo ar didelio nesaugumo dėl materialinės padėties. Gavusios galimybę būti išklausytos ir neteisiantį palaikymą gavusios moterys lengviau išgyvena nėštumo ir pogimdyminį laikotarpį“, – teigia ji.

Shutterstock nuotr./Mama su kūdikiu

Vien per 2025 metus organizacija suteikė 1583 nemokamas specialistų konsultacijas 383 žmonėms – 365 moterims ir 18 vyrų. Pagalbos kreiptasi dėl krizinio nėštumo, persileidimo ar naujagimio netekties, nėštumo nutraukimo patirties ir emocinių sunkumų po gimdymo. Moterims taip pat buvo teikiama materialinė ir finansinė parama, organizuojamos savitarpio paramos grupės, o pagalbą gavusioms moterims praėjusiais metais gimė net 92 vaikai.

Medikų rūpestis taip pat turi įtakos

S. Neverienė pabrėžia, kad pagalba reikalinga ne tik susidūrus su kriziniu nėštumu. Daugiau moterų pastaraisiais metais kreipiasi dėl emocinių sunkumų po gimdymo, o didesnį dėmesį jų savijautai skiria ir sveikatos priežiūros specialistai.

„Būkite jautrūs besilaukiančiai moteriai. Net ir planuotas, lauktas vaikelis yra didelis pokytis moters gyvenime, o jeigu nėštumas susijęs su papildomais sunkumais, nežinomybės ir nerimo gali būti dar daugiau. Taip pat svarbu nepamiršti moters po gimdymo – pasiteirauti ne tik apie kūdikį, bet ir apie ją pačią: kaip ji jaučiasi, ar jai reikia pagalbos“, – sako centro projektų koordinatorė.

Anot jos, pagalbos šauksmas nėra silpnumo požymis, o ryžtas pasirūpinti savimi. Tik pasirūpinus savimi, jau gali rūpintis ir kitais.

Pagalbos reikia ištisus metus

Paramos platformos duomenimis, rugpjūčio–spalio mėnesiai yra mažiausiai aktyvus laikas aukoti. Nors gyventojų dėmesys šiuo laikotarpiu natūraliai krypsta į kitus rūpesčius, nevyriausybinės organizacijos ir žmonėms pagalbos reikia visus metus.

Krizinio nėštumo centro atvejis – vienas iš pavyzdžių: organizacija pagalbą moterims ir šeimoms teikia nuolat, tačiau jos veikla daugiausia priklauso nuo privačių žmonių, 1,2 proc. GPM ir įmonių paramos. Nors organizacija turi savanorių, profesionaliai pagalbai teikti reikalingi ir nuolatiniai darbuotojai, patalpos bei lėšos konsultacijoms ir finansinei pagalbai.

„Žmonės kartais mano, kad mūsų veiklą užtikrina valstybės finansavimas, tačiau taip nėra. Profesionalios pagalbos teikimas yra nuolatinis darbas ir nemažas iššūkis. Vis dėlto matome didelę prasmę jį tęsti, nes moterims reikalingas palaikymas, atjauta ir konkreti pagalba, kuri keičia jų savijautą bei gyvenimus“, – teigia S. Neverienė.

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studentų atliktas tyrimas ir paramos platformos stebimos tendencijos rodo, kad didžioji dalis visuomenės aukoja spontaniškai – reaguodami į dideles krizes, nelaimingus atsitikimus ar šventiniu laikotarpiu. Paramos platformos vadovės Modestos Kairytės teigimu, svarbu skatinti kitokį požiūrį – kad pagalba taptų ne vienkartine reakcija, o įpročiu.

Shutterstock nuotr./Mama su mažyliu vežimėlyje lauke

„Reaguodami į sezoniškumą pirmą kartą rengiame „Gerumo mėnesį“ – nacionalinę iniciatyvą, kuria kviečiame gyventojus ir verslus rasti savo būdą prisidėti: aukoti, savanoriauti, skirti savo laiką ar dėmesį. Norime, kad tai nebūtų tik vieno mėnesio akcija, o paskata gerus darbus tęsti visus metus, nes socialinės problemos neturi kalendoriaus“, – sako M. Kairytė.

„Gerumo mėnuo“ vyksta rugsėjo 5 iki spalio 7 d. Jo metu svetainėje gerumomenesis.lt skelbiamas veiklų kalendorius, kuriame galima rasti skirtingų būdų įsitraukti – nuo savanorystės ir kraujo donorystės iki edukacijų ar finansinės paramos. Organizatoriai kviečia kiekvieną pasirinkti jam priimtiną būdą prisidėti.