Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

#Iššūkis: kiek kartų per savaitę rekomenduojama valgyti paukštieną, galvijų mėsą ir žuvį?

15min vykdomo projekto „Pavasario iššūkis“ rėmuose atsakome į skaitytojų užduodamus klausimus. Apie mėsos ir žuvies vartojimą komentuoja asmeninis sporto treneris, kultūrizmo čempionas Andrius Pauliukevičius.
Įvairi mėsa
Įvairi mėsa / Fotolia nuotr.

– Skaitytoja Vestina klausia: kiek kartų per savaitę rekomenduojama valgyti paukštieną, galvijų mėsą ir žuvį?

Asmeninio albumo nuotr./Andrius Pauliukevičius
Asmeninio albumo nuotr./Andrius Pauliukevičius

– Jeigu žmogus to klausia manęs, tai reiškia, kad jis į mane kreipiasi kaip į specialistą, kuris gali patarti, kaip pagerinti figūrą. Tad galiu atsakyti taip: mėsą reikia valgyti kiekvieną dieną ir nieko baisaus mėsą valgyti net kelis ar keturis kartus per dieną.

Kokia tai bus mėsa – ar paukštiena, ar galvijiena – nėra didelio skirtumo. Skirtumas būtų, jeigu žmogus visą laiką valgytų tą pačią mėsą, t.y. tik vištieną, tik jautieną ir t.t.

Todėl yra prasminga tą mėsą rinktis įvairesnę, tarkime, vieną dieną vištieną, kitą – kalakutieną, trečią – jautieną ir t.t. Svarbu, kad žmogus, kuris sportuoja, valgytų mėsą ir ją varijuotų.

– O kas geriau – mėsa ar žuvis?

Šiuo atveju mes ir į mėsą, ir į žuvį žiūrime kaip į baltymų šaltinį. Apytikriai kiekviename šimte gramų liesos mėsos arba žuvies bus apie 20 g baltymų. Ir vieni, ir kiti baltymai yra labai aukštos biologinės vertės, jų pasisavinimas yra geras, nes jie yra gyvulinės kilmės.

Prasminga tą mėsą rinktis įvairesnę, tarkime, vieną dieną vištieną, kitą – kalakutieną, trečią – jautieną ir t.t.

Žuvis yra lengviau ir greičiau virškinama, todėl, tarkime, jeigu reikia suvalgyti didesnį kiekį, tada patogiau valgyti žuvį. Arba vakare, jeigu yra kažkoks baltyminis valgymas, galima valgyti žuvį, nes ji lengviau virškinama. Tačiau esminio skirtumo nėra, tai – pasirinkimo reikalas.

Fotolia nuotr./Baltymų šaltiniai
Fotolia nuotr./Baltymų šaltiniai

– Ar yra mėsos ar žuvies rūšys, kurias laikote mažiau vertingomis? Ar skirtumo taip pat nėra?

Jeigu mes kalbame apie mėsą, reikėtų stengtis valgyti liesesnę mėsą žmogui, kuris sportuoja ir rūpinasi savo figūra. Jeigu kartais norisi kiaulienos, geriau rinktis nugarinę, nes tai yra ta liesiausia skerdenos dalis nei visos kitos.

Kalbant apie žuvį, reikia valgyti ne tik liesą žuvį, t.y. baltą žuvį, kurį gyvena sūriame vandenyje (jūroje, vandenyne), kaip jūros lydeka, menkė, tunas, tačiau galima valgyti ir riebesnę, tarkime, lašišą, vaivorykštinį upėtakį.

Organizmas savo riebalus degina tik tada, kai iš mitybos gauna kitus sveikus riebalus.

Riebesnė žuvis irgi yra vertinga tuo, kad joje yra riebiųjų rūgščių – Omega 3, Omega 6, ir tos riebiosios rūgštys irgi reikalingos mūsų organizmui ir imuninei sistemai bei riebalų apykaitai.

Organizmas savo riebalus degina tik tada, kai iš mitybos gauna kitus sveikus riebalus. Turi būti apykaita. Žuvį galima valgyti ir riebesnę. Tokios kaip blogos, faktiškai, greičiausiai kaip ir nėra.

Galima tik blogai ją paruošti, t.y. kulinarija galima sugadinti bet ką – jeigu daug virsi, troškinsi, kepsi, per daug visko pridėsi, tai gali viską sugadinti, bet jeigu paprastai ruošiama, tai nėra blogos. 

– O pagal turimą baltymų kiekį, kurios mėsos ir žuvys pirmauja?

Principas yra toks – kuo liesesnė mėsa arba žuvis, tuo joje baltymų procentas yra didesnis. Tarkime, vištienos krūtinėlėje yra 20 – 22 g baltymų, šlaunelėse bus šiek tiek mažiau, nes šlaunelės yra kiek riebesnės. Tačiau tas skirtumas nėra esminis ir labai didelis.

Fotolia nuotr./Ant grotelių kepta vištiena
Fotolia nuotr./Ant grotelių kepta vištiena

– Ar negyvulinės kilmės baltymai – alternatyva mėsai?

Teoriškai kalbant, sportininkai, kurie skaičiuoja savo baltymų suvartojamą, jie skaičiuoja tik gyvulinės kilmės baltymus, nes šių baltymų biologinė vertė yra pati aukščiausia – jie yra geriausiai pasisavinami.

Paprastai kalbant, mes patys ir mūsų raumenys yra sudaryti iš to, kas yra panašūs į mus: kas kažkada skraidė, lakstė, šokinėjo, rėkavo ar plaukiojo. Todėl ir mūsų organizmas geriau tuos baltymus pasisavina.

VIDEO: Ką valgyti ir ko nevalgyti prieš treniruotę?

Augalinius baltymus organizmas silpniau pasisavina, todėl jų realiai sportininkas neskaičiuoja. Jeigu mes kalbame apie žmones, kurie visiškai nevalgo gyvulinės kilmės baltymų ir juos turi surinkti iš augalinės, jiems reikia rinkis kuo didesnę jų įvairovę.

Kadangi baltymas yra sudarytas iš 20-ies aminorūgščių, kiekvienas gyvulinės kilmės baltymas turi tas visas 20 aminorūgščių, o vienas augalinės kilmės baltymas neturi tai vienos, tai kitos aminorūgšties, bet kai juos maišai, vienas padengia kito trūkumą.

Norite užduoti jums rūpimą klausimą apie sportą ar mitybą? O gal galite pasiūlyti įdomią ir visiems aktualią temą? Rašykite mums – issukis@15min.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius