Galbūt esate girdėję apie tyrimus, rodančius, kad mankšta padeda geriau įveikti stresą? Jų rezultatai rodo, kad 20 minučių pasportavę vidutiniu intensyvumu vėliau išliekame geresnės nuotaikos net iki dvylikos valandų. Dar jų rezultatai rodo, kad mankšta skatina baltymų, palaikančių smegenų ląstelių funkciją, augimą ir gyvybingumą, gamybą.
Gal net esate girdėję apie 30 metų trukusį Harvardo universiteto tyrimą, parodžiusį, kad mankšta yra vienas iš penkių kasdienių įpročių, galinčių ne tik pailginti jūsų gyvenimo trukmę 12–14 metų, bet ir perpus sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga?
Problema ta, kad girdime ir daugybę kitų dalykų. Paleo dieta. Keto dieta. Viduržemio jūros dieta. Mažai angliavandenių turinti dieta, daug baltymų turinti dieta, mažai riebalų turinti dieta. Protarpinis badavimas. HIIT treniruotės. Izometrija. Pliometrija. Treniruotės su svoriais. Kardio treniruotės. Tabata.
Pasirinkimas atrodo begalinis, todėl atrodo, kad tiesiog neįmanoma suprasti, ką daryti. Be to, kartais paprasčiausiai sunku rasti laiko sportui ir sveikesnei mitybai.
Kaip daugeliu atvejų, jei norime tapti sveikesni ir įgauti geresnę formą (ir ją išlaikyti), mums reikia laikytis keleto esminių principų. Šiame straipsnyje juos ir pateikiame – pirmiausia laikykitės šių gairių, o tuomet jau galėsite ir papildomai eksperimentuoti su madingomis novatoriškomis treniruotėmis ar dietomis.