Išlieka svarbus renginys
Frankfurto knygų mugė vis dar yra itin svarbus renginys viso pasaulio leidėjams. Visą savaitę miestas būna nusėstas rašytojų, leidyklų, spaustuvių atstovų, vertėjų ir daugybės kitų šioje ir su ja besiliečiančiose srityse dirbančių žmonių. Viešbučių kainos tuo metu šauna viršun ir geriausia juos užsakyti likus bent pusmečiui arba apsistoti gretimuose miestuose, o vakarais pusė barų ir restoranų būna nusėsti žmonių su knygų mugės dalyvių kortelėmis, kurie švenčia taip, lyg rytojus niekad neateis, o knygų perskaityt nereikės. Kažkur skaičiau šyptelėjimą, kad 30 proc. reikalų čia derinami mugės salėse, o likę 70 proc. – vakarėliuose ir įvairiuose priėmimuose.
Mugėje pirmas dienas, kai čia renkasi tik leidybos srities profesionalai, vakarais prie stendų vyksta priėmimai, kuriuose atėjusieji vaišinasi gėrimais ir užkandžiais, ir būtent čia dažnai mezgasi svarbios pažintys. Trečiadienį mugės epicentru tapo Nyderlandų stendas, kuriame jau tradiciškai kiekvienais metais būna itin triukšminga ir susirenka daugybė žmonių. Ketvirtadienį savo jėgas suvienijo šiaurės šalių leidėjai, užkandžių nesiūlę, tačiau nepagailėję vyno ir kitų gėrimų. Rezultatas – šurmulys per visą salę. Ketvirtadienį priėmimus surengė ir Lietuva, Latvija.
Mugės skaičiai irgi atrodo įspūdingai – skaičiuojama, kad šiemet mugėje apsilankys daugiau kaip 1000 rašytojų iš beveik 100 šalių. Manoma, kad mugėje apsilankys apie 200 000 lankytojų – anksčiau daugiausia į leidybos profesionalus orientuota mugė tampa vis atviresnė, ir dabar jau bendra publika galės į mugę ateiti nuo penktadienio. Praėjusiais metais tai buvo galima padaryti tik savaitgalį. Gana rami mugės vidinio kiemo atmosfera, kurioje rašytojai užkandžiauja, gurkšnoja alų, aptarinėja reikalus, virs fotosesijų vieta, o į sales pakliūti taps sudėtinga. Akivaizdu, kad mugei reikia daugiau lankytojų – po pandemijos, kai leidėjai išmoko, kad daugybę reikalų galima tvarkyti ir internetu, buvusi gyvybė, regis, taip ir negrįžo, gigantiškose mugės erdvėse matyti tuščių vietų. O ir dideli sandoriai neretai sudaromi jau nebe mugėje, o dar iki jos.
Pasigendama žvaigždžių
Tad ar šių metų mugė atrodo kiek blankesnė, lyginant su praėjusiais kelias metais? Daug metų čia besilankantys žmonės, matyt, atsakys, kad taip. Nes prisimins gala renginius, kuriuose dalyvaudavo Margaret Atwood, Salmanas Rushdie, Yuvalis Noah Harari ir kiti. Šiemet tokio kalibro žvaigždžių nėra – buvo planuota, kad atvyks Nobelio premijos laureatas Laszlo Kraznahorkai, tačiau jis susirgo ir mugėje nepasirodė.
Paprastai daug dėmesio sulaukia ir šios mugės garbės viešnia. Šiemet tai – Filipinai. Mugės organizatoriai pabrėžia, kokia svarbi kultūrinė įvairovė, o pati šalis pristatoma kaip geriausias to pavyzdys – šalis, kurią sudaro 7841 sala, tai puikiai simbolizuoja. Tačiau faktas, kad daugelis neslepia nusivylimo – Filipinai pristato savo kultūrą bendrąja prasme, tačiau literatūrinių diskusijų, šios šalies rašytojų indėlio mugėje pasigendama. Kritikuojamas ir šios šalies stendas – po gamtos santarvės su modernumu Norvegijos paviljone arba magiško realizmo Ispanijos paviljone kartelė, žinoma, smarkiai užkelta.
Po nepriklausomybės atgavimo Lietuva jau buvo šios mugės garbės viešnia, tad akivaizdu, jog artimu metu jai toks antras šansas nenusimato – jau keletą metų tokio titulo laukia Latvija, tačiau kol kas nesėkmingai. Beje, jų į intravertus orientuota komunikacija abejingų nepalieka, o vakarėliai jų stende liudija, kad visgi ne tokie jau mūsų kaimynai ir intravertai.
Kitais metais mugės garbės viešnia bus Čekija, dar po metų – Čilė. Čekai knygų mugėje smarkiai matomi jau dabar, o jų vaizduotę audrinantis šūkis „Country by the sea“ atrodo kaip puikiai išpildantis literatūros, galinčios sukurti neįmanomus pasaulius, galią, literatūros, leidžiančios svajoti. Čilė, panašu, irgi nusiteikusi įnešti gaivališkumo. Kiek teko apsilankyti šios šalies ir jos leidyklų stendų priėmimuose – atmosfera primena tai, ką matėme, kai garbės viešnia buvo Ispanija, kur viskas atrodė tarsi giminės susiėjimas. Tiesa, patys Čilės atstovai, kai juos kalbinau, sakė, kad apie programą dar negalvoja, prie to bus sėsta tik kitais metais.
Mugė ir politika
Bet kuriuo atveju, dalyvavimas knygų mugėse reiškia milžiniškas išlaidas, ir tai didele dalimi yra ir politinis veiksmas. Ir patys Filipinai patvirtina tai, kuomet jų atstovai teigia, jog dalyvavimas mugėje yra vienas didžiausių jų kultūros sklaidos pasiekimų istorijoje.
Kad dalyvavimas mugėje yra politika, matyti jau seniai – užtenka prisiminti agresyvų Rusijos stendą, regis, be jokių stabdžių besiplečiančius Kinijos leidėjus, šiais metais ir Kazachstanas skelbia, kad mugėje turi daugiau erdvių nei bet kada anksčiau. O Sakartvelas savo stendą iliustruoja įkalintų žurnalistų, meno atstovų nuotraukomis ir jų mintimis.
Knygų mugės atidaryme jos vadovas Juergenas Boosas skelbė, kad „žmonių apjungimas tapo politine misija“. Knygų mugė skelbia, kad demokratiniai, laisvo žodžio principai jiems yra pamatiniai, todėl ir mugėje šiemet itin daug diskusijų apie žmogaus teises, politines žaizdas. Kalbama apie įvykius Gazoje, vyksta diskusijos apie Izraelio ir Palestinos konfliktą.
Reikia pastebėti, kad ryškesnių politinių skandalų nėra. O jų netrūkdavo – galiu prisiminti bent keletą iš pastarųjų kelių metų. Tarkime, buvo kilęs skandalas, kai paaiškėjo, kad rašytojas, knygos „Gomora“ autorius, Roberto Saviano nebuvo įtrauktas į oficialią Italijos delegaciją, nes kritikavo šalies valdžią. Mugė sulaukė aštrių kaltinimų, kai buvo nuspręsta neapdovanoti palestinietės rašytojos Adania Shibli, paskelbus, kad autorė bus įvertinta vėliau „tinkamu formatu“. Dar prieš prasidedant mugei apie pasitraukimą iš renginio tuomet paskelbė dalis arabų pasaulio leidėjų.
O šiemet net Iranas grįžo į mugę po trejų metų pertraukos, paskelbęs, kad jiems labai svarbi kultūros, o ypač knygų, sklaida.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą iš mugės buvo pašalinti Rusijos atstovai, o štai Ukrainos stendas tik stiprėja, ir tai leidžia manyti, kad parama šiai šaliai bent jau Frankfurto knygų mugėje nebus tik trumpalaikis procesas. Mugėje vyksta ir daugybė renginių, susijusių su karu Ukrainoje, kalbama apie istorinę atmintį, o patys ukrainiečių atstovai pasakoja apie tai, kaip po karo sugebėjo išsaugoti knygų leidybą, kaip randa vis naujų būdų kalbėti apie savo kultūrą, o duomenys rodo, kad dar niekada Ukrainos literatūra nebuvo sulaukusi tokio dėmesio, leidybos, vertimų pasaulyje. Kai kalbėjausi su ukrainiečių rašytoju Andrejum Kurkovu, jis sakė, kad tokio dydžio Ukrainos stendo, koks dabar yra Frankfurto knygų mugėje, nebuvo pasaulyje. Kultūra tampa dar vienu Ukrainos ginklu ir ilgesnio veikimo netgi nei raketos.
Neapibrėžtumas
Tačiau mugė visgi pirmiausia yra knygos. O ši rinka keičiasi kiekvienais metais, ir daugelio šalių leidėjai pripažįsta, kad gyvenama neapibrėžtumo būsenoje.
Čia galite skaityti ankstesnius reportažus apie tai, kokios yra knygų rinkos tendencijos:
Jei reikėtų apibūdinti trumpai, nors pardavimai auga, visgi realios pajamos mažėja, rinka turi prisitaikyti prie to, kad kova dėl dėmesio intensyvėja kiekvienais metais. Romantasy, fantasy, kriminalių romanų žanrai išgyvena gerus laikus, lygiai kaip ir dideles auditorijas turintys rašytojai. Tačiau, tarkime, rimtajai literatūrai, nišinėms knygoms tai yra iššūkių laikas.
Vis labiau pastebima ir tai, kad skaitytojai orientuojasi į naujienas, tad parduoti klasiką tampa sunkiau. Audio knygų, elektroninių knygų rinka užima svarbią vietą ir to nepaisantys leidėjai ateityje gali skaudžiai nusvilti. Net jei ir oficialiai teigiama, kad visos formos kuo puikiausiai sugyvena tarpusavyje. Kaip sakė „BookBeat“ vadovas Niclas Sandinas, turi pats kurti naujas madas, o ne jomis sekti.
Bet ore vis sklando mintis, ne kartą išsakyta ir diskusijose – žmonės tiesiog mažiau skaito knygas.
Bet ore vis sklando mintis, ne kartą išsakyta ir diskusijose – žmonės tiesiog mažiau skaito knygas. Pasirinkimų laisvalaikiui daugybė, ir čia knygos susiduria su visa kariuomene konkurentų.
Dirbtinis intelektas – visur
Į kokį renginį mugėje eitum, galiausiai visgi viskas atsiremia į tuos du magiškus žodžius: dirbtinis intelektas. Atrodo, kad tik audio knygų ir kitų naujesnių formų atstovai ramiai žiūri į tai ir nemato grėsmės. Jie sako, kad patys atsirado kaip inovatyvios platformos, tad mielai išnaudos tai, jei tik bus galimybė.
Tuo tarpu knygų leidėjai mato daugybę pavojų – dėl intelektinės apsaugos, to, kad atimami vertėjų darbai, kad kuriama bevertė dirbtinio intelekto sukurta literatūra, kuri tuoj užtvindys elektronines erdves. Liublianos dėstytojas dr. Miha Kovašas sako, kad jau dabar cirkuliuoja gausybė „į knygas panašių“ kūrinių, kurių autorystė sunkiai nusakoma. Jis pats prognozuoja, kad ateityje vis daugės vertimų, kurie bus atliekami dirbtinio intelekto, o vertėjas tiesiog „prižiūrės“ jį. Elektroninėse knygos kalbą galėsime rinktis taip, kaip dabar renkamės šriftą. Kita vertus, jis sako, kad jau dabar matoma, kad dažnai trūksta mažesnių kalbų kūrinių ištraukų didžiosioms leidykloms, o dirbtinis intelektas tokius pristatomuosius pavyzdžius galėtų parengti. Tiesa, juos turėtų visgi pristatyti žmogus, paaiškinti, kodėl šis kūrinys yra įdomus.
Kita vertus, kalbėdamas apie ateitį jis sako, kad „vidutiniai vertėjai ir rašytojai yra pasmerkti, o geriems kūrėjams bus daug vietos“.
Aišku, tai menka paguoda leidėjams, matantiems tą dirbtinio intelekto iššūkį jau dabar. Štai vienas Egipto leidėjų Sherifas Baharas pasakojo, kad kai pasirodė naujas Dano Browno romanas, leidėjai arabų šalyse turėjo daug iššūkių – knygos licencija kainuoja nemažus pinigus, užtrunka daug laiko, kol knyga bus išversta. Tuo tarpu kažkas dirbtinio intelekto pagalba jau išvertė šią knygą ir ji laisvai cirkuliuoja jų rinkose. „Ir, tiesą sakant, vertimas visai neblogas“, - sako jis.
Užklydus į vieną diskusija buvo keliamas kone egzistencinis klausimas – kas laimės, dirbtinis intelektas, ar mes, žmonės. Atsakymų buvo įvairių, tačiau visgi kol kas konstatuota, kad kol žmonės renkasi štai tokiuose renginiuose kaip Frankfurto knygų mugė, vilties yra.
Kita vertus, kas žino, kaip atrodytų dirbtinio intelekto sukurta mugė?
