„Spotify“ neria į audio rinką
Kaip trečiadienį skelbta Europos knygų rinkos apžvalgoje, per metus audio knygos visoje knygų rinkoje išaugo nuo 3,5 proc. iki 4,2. Tačiau šie skaičiai – tik apytiksliai, nes sudėtinga gauti įvairių platformų vidinius duomenis.
Rimtas žaidėjas šioje rinkoje – „Spotify“ platforma, būtent ji dažniausiai minima kaip ta, kurios vidinius duomenis gauti sudėtinga, o jie galėtų smarkiai pakeisti visą audio rinkos įsivaizdavimą. Patys „Spotify“ atstovai Frankfurto knygų mugėje sakė, kad net 5o proc. jų platformoje esančių „premium“ planą turinčių vartotojų angliškai kalbančiose šalyse išbandė audio knygas. Lyginant su praėjusiais metais tai – 36 proc. augimas. Audio knygų klausymas irgi išaugo apie 37 proc.
Kaip ir daugelis šios rinkos atstovų, jie teigia, kad pagrindinė auditorija audio knygoms pas juos yra jaunesni žmonės: apie pusė audio knygų klausytojų yra jaunesni nei 35 metų.
Kalbant apie žanrus, čia tendencijos smarkiai nesikeičia nuo popierinių knygų – dominuoja romantasy kūriniai. Tiesa, čia taip pat puikiai sekasi ir negrožinių knygų kūrėjams, be to, eksperimentai su trumpesnėmis formomis irgi pasiteisina.
Vokiečiai mėgsta tamsesnes knygas
„Prancūzai mėgsta gerą humorą, italai – nuotykius, o vokiečiai nori sužinoti, kas visa tai padarė“, – buvo juokaujama kitame pokalbyje apie audio knygas.
„Audible“ platformos atstovė Barbara Knabe pabrėžia, kad klaidinga būtų manyti, jog audio knygos išstums kitus formatus. „Žmonėms, kurie mėgsta geras istorijas, nerūpi, koks tai formatas“, – sakė ji. Tiesiog knygų mėgėjai renkasi tą formatą, kuris jiems patogiausias toje situacijoje. Tai patvirtino ir kiti tyrimai – nemažai žmonių, perklausiusių audio knygą, vėliau nusiperka ir popierinę.
Pavyzdžiui, vokiečiai mėgsta gąsdinančias, tamsias knygas.
Ji sakė, kad skirtingose šalyse žmonės audio knygas renkasi pagal skirtingus kriterijus, smarkiai skiriasi ir jų įpročiai. „Pavyzdžiui, vokiečiai mėgsta gąsdinančias, tamsias knygas. Neklauskite manęs, kodėl“, – sakė ji. Taip pat vokiečiai labiau mėgsta klausytis negrožinės literatūros nei kitose valstybėse, juos domina mokslo knygos.
Prancūzai labiau mėgsta komiškas knygas, taip pat – skirtas socialinėms problemoms.
Italai mielai klausosi nuotykinių romaną, ir tokia klasika kaip Alexandre'o Dumas „Grafas Montekristas“ ten iki šiol itin populiarus. Italams taip pat svarbios biografinės, politinės audio knygos.
Svarbus net akcentas
O štai ispanams labai svarbu, kad knygos būtų įgarsintos ispaniškai – ir net akcentas turi didelę reikšmę. Beje, būtent ispaniškai kalbančias šalis „Audible“ įvardina kaip tas, į kurias šiais metais bus investuojama daugiausiai pinigų. Tai tik patvirtina trečiadienį įvardintą fenomeną, kad Ispanija yra vienintelė šalis, kurioje jau 12 metų knygų rinka nuolatos auga.
Beje, skiriasi netgi tai, kokie kriminaliniai romanai klausomi skirtingose šalyse. Tarkime, vokiečiai nori, kad jų klausomuose trileriuose būtų kraujo, žiaurių epizodų, o prancūzai nori, kad greta kriminalinės istorijos būtų ir meilės romanas.
„Saga“ atstovė Lasse Korsemann Horne kaip labiausiai audio knygomis besidominčią šalį išskyrė Vokietiją. Ji tai aiškina senomis tradicijomis – jau ir anksčiau čia buvo labai populiarūs radijo spektakliai, knygų skaitymai per radiją, tad audio platformos tik pratęsė tai, prie ko jie jau buvo pripratę. Pastebima, kad Vokietijoje ir vaikai mielai klausosi audio knygų.
Svarbiausios – grožinės knygos
Audio platformos „BookBeat“, kuri nuo 2015 metų savo auditoriją išaugino iki 1,2 mln. prenumeratorių, vadovas Niclas Sandinas sako, kad šiuo metu jie turi 500 tūkst. audio knygų. Jis sako, kad daugeliui knygų mėgėjų audio knygos tapo „natūralia kasdienio gyvenimo dalimi“. Daugiausiai knygos skaitomos ryte pakeliui į darbą ir vakare, prieš miegą.
Kaip ir kitų audio platformų atstovai, jis sako, kad tai jaunesnių žmonių pasirinkimas – didžiausią auditoriją sudaro 25-34 metų klausytojai. Antroje vietoje – 35-44 metų klausytojai.
Negrožinės literatūros kūrinius iki galo baigia klausyti tik 30 proc. knygų mėgėjų.
Kalbant apie žanrus, grožinė literatūra čia yra tvirtoje pirmoje pozicijoje. Ji ne tik populiariausia, bet ir šiuos kūrinius žmonės linkę išklausyti iki galo. Tuo tarpu negrožinės literatūros kūrinius iki galo baigia klausyti tik 30 proc. knygų mėgėjų. „Matyt, jie nusprendžia, kad viskas – supratau, apie ką čia eina kalba, man užtenka“, – juokavo jis. Be to, audio knygų klausytojams labai svarbu ir tai, kad knyga būtų serijos dalimi.
Jis neigė mitą, kad klausytojams nepatinka ilgos apimties knygos – pagal jų skaičiavimus, tai didesnės įtakos nedaro.
„Haris Poteris“ vis dar klausomas
Dar viena tendencija jų platformoje – daug klausomos knygos paprastai būna neseniai išleistos. Net 70 proc. jų pradėtų klausyti knygų išleistos 2022-2025 metais. „Audio verslas niekada nebuvo susijęs su kiekybe. Jei nori būti sėkmingas, turi būti aktyvus, neužtenka tik didelio anksčiau išleistų knygų katalogo, – sakė jis. – Turi kurti madas, o ne tik sekti jomis“.
Visgi žiūrint į atskirų valstybių labiausiai klausomas knygas, akivaizdu, kad tarp lyderių yra ir anksčiau išleisti kūriniai. Tarkime, Suomijoje klausomiausios knygos – „Hario Poterio“ serija. Švedijoje „Haris Poteris“ irgi itin populiarus, tačiau ne taip dominuojamai kaip Suomijoje, čia tarp klausomiausių patenka ir skandinaviški detektyvai. Vokietijoje labai populiarūs romantasy kūriniai, taip pat – kriminaliniai romanai. Lenkija apibūdinama kaip sparčiausiai auganti audio knygų šalis, čia itin populiarus fantasy žanras.
Suomijoje klausomiausios knygos – „Hario Poterio“ serija
Nors kai kuriose šalyse (tarkime, Nyderlanduose) daug klausoma ir angliškai įgarsintų knygų, visgi daugelyje šalių apie 80-90 proc. klausomų knygų yra vietos kalba.
Dirbtinio intelekto iššūkių nebijo
Frankfurto knygų mugėje daug kalbama apie dirbtinį intelektą, kaip jis paveiks leidybą, kokius iššūkius tai kelia.
Tačiau audio knygų srities atstovai atrodo ramūs. Lasse Korsemann Horne sako, kad audio knygos nuo pat pradžių buvo inovatyvus verslas, pritaikęs naujus technologinius išradimus, tad ji nemato, kodėl turėtų kelti nerimą ir dirbtinio intelekto atėjimas, kaip tik – sako, kad reikia jį tinkamai išnaudoti.
N.Sandinas sako, kad kol kas apie dirbtinį intelektą tiesiog madinga kalbėti, bet įtakos tai audio knygų rinkai nedaro. Kol kas, jo teigimu, dirbtinis intelektas gali pasitarnauti tik greitesniam kūrinių išvertimui, bet irgi su tinkama priežiūra. O audio knygų rinkoje, kurioje konkurencija didelė, kokybė yra svarbiausias dalykas.
