Lapkričio 8–9 dienomis Berlyne vyks Virginijos Kulvinskaitės apsakymų rinkinio „Keturi“ (leidykla „Kitos knygos“, 2023) ir Linos Simutytės apsakymų rinkinio „Miesto šventė“ („Kauko laiptai“, 2020) pristatymo renginiai. Lina Simutytė ir Virginija Kulvinskaitė – ryškios šiuolaikinės lietuvių rašytojos. Palankiai tiek literatūros profesionalų, tiek skaitytojų įvertinta prozininkių kūryba neseniai sulaukė ir Vokietijos leidėjų dėmesio. Trumposios prozos rinkiniai „Keturi“ („Vier“, 2025) ir „Miesto šventė“ („Das Stadtfest“, 2024) išversti į vokiečių kalbą (vertė Markus Roduner) ir išleisti leidykloje „KLAK Verlag“.
-
★★★★★ / Kai aktoriai šokinėja ant batuto ir ant mūsų sąžinės: spektaklio „Zucco“ recenzija
-
Studentai vėl protestuoja prieš „Nemuno aušrą“: pasirinko skambiai išreikšti savo poziciją
-
Nuo mentalinio atotrūkio iki ryšio paieškų: regionų balsai apie valstybės politiką ir realybę
-
Arūnas Gelūnas. Vyksta rimtas karas prieš mūsų valstybę
-
Juozas Budraitis Taline bus apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus
Vokiškai prabilę trumposios prozos rinkiniai „Keturi“ ir „Miesto šventė“ šiemet pristatyti per 300 000 lankytojų iš viso pasaulio suburiančioje Frankfurto knygų mugėje. Šį savaitgalį su Virginijos Kulvinskaitės ir Linos Simutytės kūryba susipažins lietuviško kino festivalio „Litauisches Kino Goes Berlin“ svečiai. Autorės taip pat dalyvaus kūrybos vakare „Lietuva virsme“ ir Berlyno sienos griuvimo metinėms skirtoje diskusijoje „Europos metamorfozės“. Viešnagės metu Virginija Kulvinskaitė susitiks ir su Berlyne gyvenančiais baltarusių skaitytojais, jau spėjusiems pamėgti į baltarusių kalbą išverstą prozininkės romaną „Kai aš buvau malalietka“ („Як я была малалеткай“, 2025).
Dialogas: šiandieninė lietuvių literatūra ir kinas
Lapkričio 8 d. 16 val. kino bare „Sputnik“ vyks rašytojų Virginijos Kulvinskaitės, Linos Simutytės ir jaunosios kartos kino režisierės Soteros Kupinaitės pokalbis „Dialogas: šiandieninė lietuvių literatūra ir kinas“.
Renginį pradės trumpametražių filmų „Paskutinis sniegas“ (rež. Sotera Kupinaitė) ir „Hablo dėsnis“ (rež. Arnas Balčiūnas) peržiūros. Abu filmai sukurti pagal Berlyne viešinčių prozininkių kūrinius. Po peržiūrų rašytojos ir režisierė diskutuos apie šiandieninės lietuvių literatūros kinematografiškumą bei literatūros ir kino ryšius.
„Litauisches Kino Goes Berlin“ – šiemet jau penkioliktą kartą rengiamas seniausias kasmetinis lietuvių kino festivalis, vykstantis ne Lietuvoje. Festivalis pristato naujausius lietuvių filmus bei specialias šalies kultūrą reprezentuojančias programas: muzikos klipų peržiūras, susitikimus.
Ypatingas dėmesys skiriamas moterims kūrėjoms, o šiemet programą papildo dirbtinio intelekto ir literatūros temos. Tai daugiau nei festivalis – tai gyvas, nuolat besikeičiantis ryšys su šiuolaikine Lietuvos kūryba Berlyno širdyje“, – pažymi festivalio „Litauisches Kino Goes Berlin“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Dovilė Butnoriūtė.
Lietuvių proza patraukli Vokietijos skaitytojams
Lapkričio 8 d. 19 val. knygyne „Buch Bund“ vyks prozininkių Linos Simutytės ir Virginijos Kulvinskaitės literatūros vakaras, kurį organizuoja apsakymų rinkinius „Das Stadtfest“ ir „Vier“ Vokietijoje išleidusi leidykla „KLAK Verlag“. Leidėjas Jörg Becken pastebi, kad Virginija Kulvinskaitė savo knygoje tyrinėja žmones, kurie laimės, regis, ieško visuomenės paribiuose: „Rinkinio „Vier“ apsakymai patraukia makabrišku humoru ir nenuspėjamomis pabaigomis“.
Apibūdindamas Linos Simutytės kūrybą, leidėjas pastebi: „Nesvarbu, ar tai didelis gaisras, seksualiniai išgyvenimai, ar gyvenimo prasmės paieškos, autorė iššauna atmosferišką spalvų ir emocijų fejerverką, kuriame susiduria Holivudas, popkultūra ir vartotojiškumas. „Das Stadtfest“ apsakymai kupini virtuoziškumo ir vaizduotės, žyminčios ryškų rašytojos debiutą“. Renginyje dalyvaus knygų autorės, vertėjas Markus Roduner ir leidyklos „KLAK Verlag“ vadovas Jörg Becken.
Lapkričio 9 d. 16 val. bibliotekoje „FemHUB“ vyks leidyklos „Pflaŭmbaŭm“ organizuojamas Virginijos Kulvinskaitės romano „Kai aš buvau malalietka“ („Як я была малалеткай“) pristatymas.
„FemHUM“ yra ypatinga Berlyno kultūrinė erdvė, nes čia skaitytojai gali susipažinti su baltarusių ir ukrainiečių moterų rašytojų kūryba. Renginį ves leidėja, redaktorė ir rašytoja Alena Kazlova, savo autorinę kūrybą pasirašanti Anka Upala pseudonimu.
„Baltarusių skaitytojos ir skaitytojai romaną „kai aš buvau malalietka“ pamėgo, nes gali betarpiškai identifikuotis su Vilniuje dešimtajame dešimtmetyje augusios pasakotojos patirtimis. Dešimtojo dešimtmečio Vilnius, čia tuomet tvyrojusi atmosfera labai primena dešimtą dešimtmetį Baltarusijoje“, – teigia Alena Kazlova.
Literatūros socialumas perversmų epochoje
Lapkričio 9 d. 19 val. „Theater Aufbau Kreuzberg“ kviečia į literatūrinę diskusiją „Europos metamorfozės“. Renginį organizuoja leidykla „KLAK Verlag“. Leidėjas Jörg Becken teigia: „Tai leidyklos tradicija. Lapkričio 9-ąją organizuojame literatūrinius renginius, skirtus pažymėti istoriškai visai Europai svarbią Berlyno sienos griūtį“.
Renginyje „Europos metamorfozės“ dalyvaus lietuvių rašytojos Virginija Kulvinskaitė ir Lina Simutytė, rašytoja Ruth Fruchtman (Vokietija), poetas, muzikantas Lutz Steinbrück (Vokietija) ir rašytojas Gábor Schein (Vengrija). Centrinė diskusijos ašis: literatūros socialumas šiandien ir literatūros vaidmuo perversmų epochomis.
„Berlyno sienos griūtis primena, kad net stipriomis sistemomis laikomos autoritarinės imperijos nėra amžinos. Imperijos gali subyrėti, jei žmonės siekia laisvės ir susivienija. Nors pati gimiau 1990-aisiais, su sovietiniu mentalitetu, deja, susiduriu iki šiol, tad šias temas nagrinėju ir savo kūryboje: siekiu analizuoti iš kartos į kartą perduodamas traumas, mažumų, socialiai pažeidžiamų grupių išgyvenimus ir literatūrine kalba kurti dialogą su kitais nuo režimo nukentėjusiais skaitytojais“, – sako rašytoja L.Simutytė.
Prozininkė, literatūros kritikė V.Kulvinskaitė pastebi: „Nors skaitytojai iš knygų neretai tikisi pramogos ar paguodos, manau, gera literatūra privalo ne guosti, o žvelgti blogiui į veidą, fiksuoti jo bruožus. Tikra laisvė – ir asmens, ir visuomenės – neįmanoma nepažįstant vidinės ir išorinės tamsos. Blogis, jo formos ir trauka yra pagrindinė rinkinio „Keturi“ ir romano, kurį šiuo metu rašau, tema. Tai, kad mano ir Linos, kurios prozą labai mėgstu dėl išskirtinio, visiškai unikalaus stiliaus, apsakymų knygos pasirodė vokiečių kalba – džiugus įvykis. Lietuvių literatūra iš tiesų domina vokiečių leidėjus. Išversta ir klasikinių kūrinių, pavyzdžiui, Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“, ir šiuolaikinių romanų, tarkime, Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas ̶ Marytė“. Bet moterų trumposios prozos vertimų labai trūksta.“
Rašytojų kultūrinį vizitą Berlyne finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Apsakymų rinkinių „Keturi“ ir „Miesto šventė“ vertimus į vokiečių kalbą ir leidybą remia Lietuvos kultūros institutas.
