Iki šiol nežinomas knygos egzempliorius Vokietijos bibliotekos kataloge buvo klaidingai priskirtas 1517 m. Prahos leidimui.
2025 m. lapkričio mėn. dirbdama su Europos mokslinių bibliotekų duomenų baze CERL ir tyrinėdama Veimaro bibliotekos katalogą, O.Šutovą pastebėjo netikslumą: čia nurodytas pavadinimas atitiko ne Prahos leidimą, o 1522 m. Vilniaus psalmyną, kuris yra dalis „Mažosios kelionių knygutės“.
Vokiečių bibliotekininkų klaida greičiausiai kilo dėl pieštuku palikto užrašo vidiniame knygos viršelyje, kur pažymėta: „Psalmi [kirshenslav.] [Prag 1517]: Francisk Skorina“.
Šiandien Vakarų Europos šalyse žinomi vos keturi tokie 1522 m. rusėnų kalba išleisto psalmyno egzemplioriai: jie saugomi Kembridže, Londone, Kopenhagoje ir Liublianoje. Veimaro bibliotekos egzempliorius tapo penktuoju žinomu leidiniu.
Atrastąjį Veimaro psalmyną sudaro 140 puslapių. Knyga įrišta į odinį viršelį, papuoštą reljefiniais ir auksiniais ornamentais. Knygos tekstas spausdintas raudonu rašalu, o puslapio apačioje matomi P.Skorinos knygoms įprasti leidėjo ženklai: kairėje – saulės ir mėnulio simboliai, o dešinėje – trikampis su Golgotos kryžiaus ženklu.
Manoma, kad P.Skorina gimė apie 1470 m. Polocko pirklio šeimoje, kuri vertėsi kailių ir odų prekyba, palaikydavo prekybinius ryšius su Vilniumi. Nuo 1504 m. Krokuvos universitete jis studijavo septynis laisvuosius menus – gramatiką, logiką, retoriką, muziką, aritmetiką, geometriją, astronomiją ir filosofiją. 1506 m. įgijo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį.
1517 m. Prahoje jis įkūrė spaustuvę, kur per trejus metus (iki 1519 m.) parengė ir išleido daugiau nei dvi dešimtis knygų, tarp jų psalmyną bei kitas Senojo Testamento knygas.
Tarp 1519–1522 m. leidėjas apsigyveno Vilniuje, čia įkūrė pirmąją LDK teritorijoje spaustuvę ir bažnytine slavų kalba išleido knygas „Mažoji kelionių knygutė“ bei „Apaštalas“. Šios knygos tapo pirmosiomis Lietuvoje spausdintomis knygomis. Tačiau dėl nežinomų priežasčių apie 1525 m. P.Skorinos kaip leidėjo veikla Vilniuje nutrūko.
Šio leidėjo atminimas Vilniuje įamžintas vadinamajame Spaustuvės kiemelyje, esančiame Stiklių g. 4. 1973 m. čia pastatyta skulptūra „Metraštininkas“ (skulptorius Vaclovas Krutinis).
