Tądien čia šalia Dainavos apygardos partizanų vadų J.Vitkaus – Kazimieraičio ir A.Ramanausko – Vanago vadavietės duris atvėrė architekto, profesoriaus Gintaro Čaikausko suprojektuotame pastate įrengtas partizanų muziejus, kuriame eksponuojami ir J.Jakavonio-Tigro, ir šioje vadavietėje dirbusių partizanų vadų Juozo Vitkaus – Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko – Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai.
Yra kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas–Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite. Taip pat Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai – be jokių abejonių itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms.
Rūsyje įrengta tardymo izoliatoriaus kamerą primenanti patalpa, čia skamba įrašas, kuriame Juozas Jakavonis-Tigras pasakoja, kaip jis buvo kankinamas. Nors daugel kartų jis buvo šalia mirties, kaip rašė taip pat pavadintoje savo knygoje, jam Aukščiausiasis padovanojo ilgą ir prasmingą gyvenimą.
Partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė, įgyvendindama tėčio svajonę, jau po jo mirties prieš trejetą metų atnaujino vadavietę, o jo šimtąsias gimimo metines įprasmino partizanų muziejumi.
Jautrios akimirkos pasimeldžiant ir dalijantis prisiminimais lydėjo miškelyje pasislėpusiose kapinaitėse, kur palaidotas J.Jakavonis-Tigras bei jo bendražygiai – Pranas Pačkauskas, Petras Treigys-Trečiokas, žuvę broliai Adomas ir Vladas Valentukevičiai. Jų kuklius kapelius papuošė trispalvės puokštės ir žvakutės. Tylos minute buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę.
Renginyje dalyvavo J.Vitkaus – Kazimieraičio sūnūs Liudas ir Rimgaudas, vaikaičiai, A.Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, kitų partizanų artimieji, Europos Parlamento ir LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės, Varėnos rajono savivaldybės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, tremtiniai, politiniai kaliniai, įvairių pilietinių organizacijų atstovai bei kiti svečiai.
Buvo pademonstruota naujausia karinė technika ir ginkluotė, veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei kitos parodos.
Čia kaskart simboliniai laiko tiltai tarsi sujungia praeitį su dabartimi, o sutiktos asmenybės palieka neišdildomų įspūdžių.
Renginyje nuaidėjo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės karių iššautos salvės už gyvus ir mirusius Lietuvos gynėjus, už Tėvynę Lietuvą, už taikią padangę geros valios žmonėms.
Trispalvę juostelę perkirpus Angelei Jakavonytei, Kazimieraičio sūnui Rimgaudui ir vaikaitei Vilijai, projekto autoriui Gintarui Čaikauskui, pagrindiniams rėmėjams Mariui ir Živilei Valukynams, muziejų pašventino Arkivyskupas Gintaras Grušas.
Angelė Jakavonytė pristatė ekspoziciją iš muziejaus ir bunkerio, o savo jautrioje kalboje ne tik prisiminė tėvelio veiklą, bet ir papasakojo, kaip gimė idėja įkurti muziejų.
,,Minime mano tėčio, partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtųjų gimimo metinių jubiliejų. Šios gražios sukakties proga jam bei jo bendražygiams įteikiame labai prasmingą simbolinę dovaną – atveriame partizanų muziejų, kuris buvo tėčio svajonė. Ši sodyba dar mena laiką, kuomet ant šio Merkio kranto tamsioje keleto metrų žeminėje susitelkę išmintingi ir narsūs vyrai – Juozas Vitkus–Kazimieraitis, Adolfas Ramanauskas–Vanagas bei kiti – kūrė Lietuvos išlikimo ir valstybės ateities planus, bandė juos įgyvendinti kruvinomis okupacijos sąlygomis.
2021 metų lapkričio antroji buvo paskutinė diena, kuomet tėvelis visam laikui paliko šiuos namus. Žiemai išvykdamas į Vilnių gyventi pas mane, apdengė buvusio bunkerio angos viršų ir pasakė: „Jau viskas griūva, duos Dievas sveikatos, pavasarį būtinai remontuosim“.
Po dvidešimt vienos dienos tėtis išėjo Anapilin. Stovėdama prie jo kapo duobės, daviau įsipareigojimą ir įžadą sau, kad paskutinė tėvelio valia bus įvykdyta. Siekdami vykdyti tėčio planus, puoselėti istorinę atmintį, Dainavos apygardos partizanų ir jų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A.Ramanausko-Vanago atminimą, didinti visuomenės susidomėjimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu, prisidėti prie patriotinio ir pilietinio jaunimo auklėjimo, įsteigėme Partizano Juozo-Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondą.
Ir lygiai prieš trejus metus vadavietė su autentiška įlindimo anga buvo rekonstruota. Tėtis turėjo ir dar vieną svajonę – atidaryti muziejėlį, kuriame būtų eksponuojami jo vadų Kazimieraičio ir Vanago, jo, bei kitų čia gyvenusių partizanų daiktai. Ši svajonė išsipildė ir tapo kūnu. Mūsų šeimos ir visų geros valios žmonių dėka šiandien atveriame ir muziejėlio duris.
Nuoširdžiai dėkojame architektui, profesoriui Gintarui Čaikauskui už muziejaus projektą, praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei už pradinę paramą ir visiems visiems, kurie aukojo labai dosniai ar bent mažiausia auka parėmė muziejaus pastato statybas bei jo įrengimą. Čia ir yra visų mūsų simbolinė, nematoma jungtis, Tėvynės meilės bendrystė ir stiprybė. Muziejus kol kas dar ne iki galo pripildytas, bet pamažu jį pildysime, auginsime, nes eksponatų turime dar nemažai. Lauksime ir kitų šio krašto partizanų artimųjų, kurie turi ir norėtų muziejui padovanoti jų daiktus“.
