Tardamas sveikinimo žodį prezidentas G.Nausėda akcentavo praėjusiais metais vykusią visą Lietuvą bei lietuvius pasaulyje sujungusią Dainų šventę, Lietuvos kultūros pristatymą Prancūzijoje, taip pat aukščiausios prabos lietuviško kino apdovanojimus pasaulio kino festivaliuose. Tuo tarpu šiemet, pasak jo, tvirtai žengiame tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pėdomis.
-
Rašytojui S.Parulskiui – 60: „Bent kiek smegenų turinčiam žmogui krizė ir stresas šiame pasaulyje privalomi kaip mokesčiai“
-
Nacionaline premija įvertinta M.Kavtaradzė: „Kai rašau, viskas, kas vyksta aplink mane, yra romantiška“
-
Kinijoje gyvenanti vertėja I.Balčikonytė-Huang: „Romanas „Gyventi“ įkūnija paprastų kinų dvasią“
Prezidentas džiaugėsi tuo, kad Lietuvos kultūros ir meno premijų laureatų kuriamas grožis, tiesa ir šviesa yra atsvara viešojoje erdvėje sklandančiam melui bei neapykantai.
„Kurdami jūs atstovaujate tai šviesesnei Lietuvos ir viso pasaulio vizijai, be kurios mūsų gyvenimai atrodytų gerokai tamsesnis ir nykesnis. Jūsų pavyzdys neleidžia atsipalaiduoti – skatinate atpažinti gėrį ir grožį ten, kur kiti pirmiausia ieško trumpalaikės naudos ir garbės. Jūs kuriate ir stiprinate Lietuvą ne dėl lūkesčio kažką gauti, bet iš esminio ir pirmapradžio nori kurti“, – teigė prezidentas G.Nausėda, kviesdamas ir toliau visus šviesti ir būti apšviestiems.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas A.Gelūnas pabrėžė, kad šiems apdovanojimams atrinkti laureatus nėra lengva, nes vertų gauti šias premijas, garsinančių Lietuvos vardą bei kultūrą pasaulyje yra įspūdinga gausybė.
„Kultūra yra regimasis ir girdimasis mūsų nepriklausomybės pavidalas. Vėl ir vėl tuo įsitikiname švęsdami Lietuvos kultūrą šioje puikiai išpuoštoje Prezidento rūmų salėje, giedodami Tautišką giesmę, bet kartu ir suvokdami, kaip išdidėjo mūsų kultūriniai pasiekimai“, – teigė A.Gelūnas pabrėždamas, kad kultūra yra tikra tautos siela ir tai puikiai suvokia už savo kultūrą ir tapatybę jau trejus metus kovojantys ukrainiečiai.
Jis taip pat akcentavo tai, kad kultūros žmonės yra ne tik kūrybingi, bet ir drąsūs. Tai, A.Gelūno teigimu, liudija ir šių metų laureatai, kurie ne kartą metė iššūkį visuomenės sustabarėjimui, malonioms ir patogioms, tačiau su tiesa nieko bendra neturinčioms nuostatoms.
Už išskirtinius nuopelnus Lietuvos šiuolaikiniam šokiui – jo sklaidos formatų kūrimą ir atlikėjų ugdymą, pagerbta šokėja, choreografė, moderniojo šokio studijos „Aura“ įkūrėja Birutė Letukaitė. Atsiimdama apdovanojimą ji teigė, kad laisvąjį šokį į Lietuvą 1939 m. atvežė Danutė Nasvytytė, vėliau sovietmečiu šį žanrą net keturiasdešimt metų puoselėjo jos mokinė Kira Daujotaitė.
„Būtent ji pasėjo manyje sėklą, kad šį šokį reikia atvesti iki profesionalumo ir kad jis būtų vertinamas šalia kitų menu. Galiausiai pamažu daugeliui mūsų einanti šiuo keliu modernus šokis jau yra pripažintas – tuo nepaprastai džiaugiuosi“, – teigė „Auros“ kūrėja.
Tapytojas, profesorius Arvydas Šaltenis pagerbtas už ryškų įnašą į Lietuvos tapybą, už kultūrinį Lietuvos valstybės kūrimą.
Atsiimdamas apdovanojimą menininkas sakė, kad šiąnakt sapnavo, kad turi ginti diplominį darbą, nors teturi pasiruošęs tik eskizą. „Mane apėmė baimė ir išpylė šaltas prakaitas“, – juokavo menininkas.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu daugelis gyvena baime, jog pasaulis gali išduoti mūsų brolius Ukrainoje. „Egzistenciškai svarbiau ne šie apdovanojimai, o ukrainiečių kova už savo Tėvynę, taip pat ir tai, kaip mūsų žmonės gynė savąją laisvę“, – teigė A.Šaltenis.
Jis pabrėžė, kad mes nuolatos kuriame vieni kitus, todėl šią premija menininkas dalijasi tiek su savo mokytojais, tiek ir savo mokiniais, tarp kurių yra šią premiją šiandien apdovanoti menininkai Laima Kreivytė bei Darius Žiūra.
Režisierė bei scenaristė Marija Kavtaradzė, kuriai Nacionalinė premija skirta už drąsų ir švelnų kalbėjimą savo kartos balsu Lietuvos ir pasaulio kino ekranuose, ceremonijos metu teigė, kad lietuviškas kinas yra nusipelnęs apdovanojimų, o ji pati tėra tik mažytė šio pasaulio dalelė.
„Esu vienas iš daigelių, kuris užaugo dėl stiprėjančios kino kultūros Lietuvoje, atsiradusios kino edukacijos moksleiviams, nuolat augančios kino mokyklos bei nuoseklaus finansavimo kinui“, – pabrėžė režisierė.
Ji taip pat akcentavo, kad jos pavardė susijusi su Sakartvelu, šalimi, kurios menininkai, aktoriai, režisieriai ir kiti šiandien kovoja už savo šalies ateitį ir galimybę laisvai kurti bei gyventi.
„Iš tos bejėgystės klausiu draugės iš Tbilisio, ką daryti, kur aukoti. Ji prašė dalintis ir kalbėti, nepamiršti mūsų. Ji sakė, kad visi protestuoja ir šąla, kad neprarastų vilties būti arčiau mūsų, arčiau Europos. Todėl svarstymai, kad reikia būti švelnesniems Rusijos kultūrai yra nereikalingi, nes tai ta pati kultūra, kuri tampa pasiteisinimu kelti grėsmę visam misų regionui, mūsų kolegas ir draugus uždaryti į kalėjimus ir mušti gatvėse Sakartvele, žudyti Ukrainoje“, – teigė M.Kavtaradzė.
Menininkė, menotyrininkė, meno kritikė Laima Kreivytė apdovanota už veržlų naujų kultūros teritorijų atvėrimą, meno paradigmas keičiančią veiklą. Atsiimdama apdovanojimą ji teigė, kad laisvė yra ne tik būtina kūrybos sąlyga, bet ir bendras mūsų visų kūrinys.
Ji pripažino, kad kuruojant įvairias parodas, jai visada rūpėjo pristatyti į paraštes nustumtų, pražiūrėtų, kartais, nematomų autorių kūrybą. Todėl ir toliau ji žadėjo pristatyti menininkių bei LGBTQ menininkų kūrybą, nes, anot L.Kreivytės, laisvė negali būti dalinė, paminanti ar pradanginanti nepatogias patirtis.
Už kūrybišką lietuvių literatūros tradicijos atnaujinimą pagerbtas poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas. Garsiausias jo romanas „Mano vardas – Marytė“ Lietuvoje sulaukė keliolikos tiražų, išverstas į beveik dešimt užsienio kalbų.
Rašytojas dėkojo tiems, kurių dėka atsidūrė literatūroje – savo vyresnei sesei Ramutei, išmokiusiai jį skaityti, savo tėvams, kurie visada palaikė ir skatino skaityti. Taip pat Videniškių mokyklos mokytojams Antanui Marcinkevičiui privertusiam jį rašyti eilėraščius bei Valentinui Stundžiui – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui, įkūrusiam literatų būrelį. Taip pat dėkojo artimiesiems, bičiuliams ir rašytojams, kurių bendruomenės nariu jis jaučiasi šiandien.
Menininkas Darius Žiūra, kuris komisijos įvertintas už vizionierišką žvilgsnį į kintančią Lietuvos tikrovę, metafizinį kūrybos skambesį, praėjusiais metais sulaukė didžiulio kultūros bendruomenės dėmesio išleidęs autobiografinės prozos knygą „Diseris“.
Menininkas dėkojo Fotomenininkų sąjungai bei leidyklai „Kitos knygos“, kurios, jo žodžiais tariant, labiausiai vertina jo kūrybą ir beveik vienu metu pristatė jį šiam garbingam apdovanojimui.
Jis taip pat dėkojo visiems „Diserio“ skaitytojams, kurie šiame kūrinyje atrado dalį savęs.
2024-ųjų metų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, tautodailininkė, etninės kultūros puoselėtoja, populiarintoja ir edukatorė Marija Liugienė pagerbta už išskirtinę ilgametę veiklą etninės kultūros srityje ir šiaudinių sodų tradicijos atgaivinimą, puoselėjimą ir tarptautinį pripažinimą.
Praėjusių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijoje dirbo aktorė Nelė Klimienė, kompozitorė Lina Lapelytė, kino režisierius Arūnas Jonas Matelis, menotyrininkė, fotografijos ekspertė Agnė Narušytė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, literatūrologė Brigita Speičytė, muzikologė Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, rašytojas Rimvydas Stankevičius, menotyrininkas, šokio ekspertas Helmutas Šabasevičius, istorikas Aurimas Švedas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio.
