Tuo jos įvertinimas nesibaigė – Guostė buvo pakviesta į pasaulinį YAGP (Youth America Grand Prix – Amerikos jaunimo Grand Pri) šokio konkurso finalą Tampoje, Floridoje (JAV), į kurį suvažiuos atrinkti nugalėtojai iš YGP pusfinalių, vykstančių Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje bei Australijoje.
YAGP – jau 26-erius metus Niujorko organizuojamas pasaulyje baleto ir šiuolaikinio šokio konkursas. YAGP taip pat sudaro sąlygas šokėjams dalyvauti intensyviuose kursuose su mokytojais iš įvairių pasaulio valstybių bei teikia galimybes būti pastebėtiems tarptautinių šokio mokyklų, kurios tada kviečia jaunuosius talentus mokytis.
Keturiolikmetė Guostė pusfinalyje Portugalijoje „Junior“ 12-14 metų amžiaus kategorijoje dalyvavo su dviem klasikinio šokio variacijomis: „Kitri“ iš baleto „Don Kichotas“ ir „Raimonda“ iš baleto „Raimonda“.
Šioje kategorijoje ji laimėjo pirmąją vietą su variacija „Raimonda“, o šiuolaikinio šokio kategorijoje už atliktą „Gulbės“ variaciją (kompozitorius Saint-Saëns, choreografė Anželika Cholina) pelnė antrąją vietą. Balerina taip pat buvo pakviesta su stipendijomis mokytis ribotą laiką ne vienoje Europos šokio mokykloje.
Guostė jau aštuonerius metus mokosi baleto, yra dalyvavusi daugelyje tarptautinių šokio konkursų Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje bei pastaruoju metu Portugalijoje ir sulaukusi pripažinimo. Į YAGP konkursą JAV ji keliaus balandžio mėnesį, renginys vyks 21-27 dienomis.
– Šių metų sausio viduryje dalyvavai viename žinomiausių ir didžiausių pasaulyje konkursų – YGP Faro, Portugalijoje. Ar prieš šokdama konkurse tikėjaisi tokių rezultatų?
– Iš tikrųjų labai svajonėse tikėjausi, bet tai man ypač nerealus pasiekimas ir buvo sunku net įsivaizduoti. Aišku, nenorėjau tikėtis per daug, kad po to netektų nusivilti savimi, bet mintyse buvo vieta, kur tikrai norėjau pasiekti tokių rezultatų. Tai tikrai, kai išgirdau savo rezultatus, neapsakomai nuostabus jausmas apėmė.
– Nupasakok, kokios veiklos buvo konkurso programoje, kokių naujų žinių ar įspūdžių pasisėmei iš renginio.
– Iki konkurso ir po konkurso vykdavo kursai su mokytojais, atvykusiais iš įvairių šalių baleto mokyklų. Jie mums vedė baleto pamokas. Tai man buvo didelė patirtis, nes dirbau su skirtingais mokytojais, o jie vis tiek įžvelgia skirtingų klaidų, sako specifines pastabas. Taip aš tobulėju ir balete galiu siekti vis daugiau.
Kursuose susilaukiau dėmesio iš mokytojos, atvykusios iš Princesės Greisės baleto mokyklos (Princess Grace Academy) Monake. Tai mano ateities svajonių baleto mokykla ir į ją gavau pakvietimą – „short-term scholarship“ – limituoto laiko stipendiją atvykti ir mokytis.
– Pakalbėkime apie tavo baleto kasdienybę. Kad galėtų dalyvauti įvairiuose šokio renginiuose ir pasiekti aukštų rezultatų, balerinos turi daug repetuoti ir dirbti su savo kūnais vos ne kiekvieną dieną. Kokių sunkumų ir pakylėjimų išgyveni šokdama baleto pamokose kasdieną, dirbdama su variacijomis, savo kūnu apskritai?
– Tikrai mano baleto kasdienybėje būna ir „nusileidimų“ žemyn, ir „pakilimų“ aukštyn, pavyzdžiui, papildomose individualiose pamokose su mokytoja repetuojant variacijas kartais sekasi geriau, kartais – prasčiau, bet tai nereiškia, kad tu neini į priekį.
Grupinėse baleto pamokose mes visada pirmiausia dirbame prie atramos, po to einame į salės vidurį. Prie atramos man iki šiol nelabai patinka dirbti, o vidurys – mėgstamiausia dalis, nes tada atliekame įvairius šuolius ir sukinius, o tai – mano stipriosios pusės. Po pamokos, jeigu dar būna laiko, mėgstu prasitampyti ir jėgos pratimais pastiprinti savo kūną.
– Kas tau yra baletas ir kaip ketini sieti savo ateitį su juo?
– Man baletas, šokis yra daugiau nei menas ar disciplina. Tai kalbėjimas be žodžių ir ryšys su muzika. Scena – mano vieta, mano džiaugsmas.
Dabar mano didžiausia svajonė yra šokti didelėse scenose, kažkur toli. Aš norėčiau jau išbandyti kitas mokyklas ir sieti savo ateitį kitur. Gal dar kokį trumpą laiką norėčiau pasilikti, tobulėti Lietuvoje, bet tikrai tikslas yra išvažiuoti mokytis į užsienį, ten šokti.
YGP konkurse Faro buvau pakviesta mokytis ir į Džono Kranko baleto mokyklą Štutgarte, Vokietijoje (John Cranko Schule) visiems metams ir ji man irgi labai patinka, bet kažkaip ten ryžtis važiuoti nedrąsu. O Princesės Greisės mokykla mane traukia savo atmosfera, nors dar net ten kursuose nebuvau, tačiau iš šios mokyklos labai patiko kviestiniai mokytojai, kurie su manimi dirbo konkursuose – į mane kreipė dėmesį, taisė klaidas. Nekantrauju tenais nuvykti ir išbandyti save, kaip man seksis.
– Dabar tau intensyvus laikotarpis besiruošiant didžiajam YAGP finalui Tampoje, todėl, kaip suprantu, daug dirbi su savo konkursinėmis variacijomis. Kokius vaidmenis, jų charakteristikas turėsi perteikti scenoje šokant finale klasikinę „Raimondos“ ir šiuolaikinę „Gulbės“ variacijas?
– „Raimondos“ variacija aš įkūniju švelnią merginą, ir ji visai priešinga „Kitri“, kurią aš taip pat šokau Portugalijoje. Todėl ir rinkausi dvi skirtingas variacijas, kad galėčiau išreikšti abi savo puses – švelnią ir veržlią, aistringą („Kitri“). „Raimondos“ variacijos tam tikrus judesius dar su mokytoja planuojame pasunkinti YAGP finalui Floridoje, kad šokis būtų įspūdingesnis ir solidesnis.
Šokdama „Gulbę“ aš pasakoju apie sužeistą paukštelį, kuris nori kilti, šokti, bet negali, nes serga, yra sužeistas. Paukštelis serga fiziškai – tai rodo ant mano galvos užgaubta skarelė. Jis stengiasi dar atsigauti, tačiau vis krenta žemyn – tai rodo mano variacijoje dideli šuoliai, kurie baigiasi kritimu ant žemės.
Šokdama aš įsivaizduoju, kad esu tas paukštelis, ir man be galo jautru, tačiau ir labai patinka šokti šią variaciją. Variacijos pabaigoje paukšteliui vis dėlto nepavyksta atsigauti ir pakilti, jis miršta, nes išeikvoja visas paskutines savo jėgas. Iš tikrųjų šią tragišką pabaigą būtų galima sieti su spektaklio „Gulbių ežeras“ variacija „Mirštančioji gulbė“, nes joje parodoma spektaklio pagrindinio personažo baltosios gulbės Odetės mirtis, taip pat ir mano šokio muzika yra „Mirštančiosios gulbės“.
– Tavo šiuolaikinio šokio variacija „Gulbė“ buvo pastatyta vienos žymiausių Lietuvos choreografių Anželikos Cholinos, be to, kartu su ja šią variaciją repetavai YGP Faro konkursui ir dar repetuosi YAGP Tampos finalui. Ko choreografė tau ir tavo šokiui repeticijose įneša ypatingo, kad pasirodymas scenoje taptų išskirtinis ir vertas pergalės?
– Kaip pati Anželika Cholina yra man pasakiusi: kai anksčiau šokdavau įvairias variacijas, jos tiesiog būdavo judesių rinkiniai, kartais net ir neturėdavo jokių istorijų. Pirmą kartą pamačiusi „Gulbės“ variaciją negalėjau jos pamiršti, man ji ilgai galvoje buvo, ir šį šokį pasirinkti buvo rizikinga, nes tik likus mėnesiui ar dviem iki konkurso galiausiai nusprendžiau jį ruošti YGP Portugalijoje.
Vis dėlto tai buvo geras pasirinkimas, nes A.Cholina į „Gulbės“ variaciją įnešė tam tikrą istoriją, šis šokis tapo lyg mini spektakliu. Tai mane labai sužavėjo – choreografės kūryba ir išskirtinumas.
– Ko labiausiai tikiesi pasiekti, išsinešti iš dalyvavimo konkurse Jungtinėse Valstijose?
– Visų pirma, labai nekantrauju, nes šis konkursas man neabejotinai bus neįkainojama patirtis. Aišku, tikiuosi ir viliuosi, kad ten man pasiseks, bet žinau, kad ten bus begalinė konkurencija, be to, kaip ir konkurse Portugalijoje, bus baleto kursai su kviestiniais mokytojais iš įvairių šalių ir šokio mokyklų, tad tiesiog noriu išvykti iš ten su dideliu naujų sukauptų žinių bagažu ir patirtimi.
-
Akrobatinio skraidymo medalininkas Paulius Židoveinis: skridau jau būdamas 12-os
-
Šokėjas Auggi: „Pagalvok – o jeigu kiekvieną kartą tą „nori“ mintį paverstum veiksmais“
-
20-metės Medos kasdienybė – banglenčių stovyklos Maroke: „Tai gimė ne iš noro užsidirbti“
-
Išminuotojas kpt. Domas Laukaitis: man ramu, kai aplink skraido plieno „bitės“
Guostės mokytoja
jau dešimtus metus dirba baleto mokytoja LTBA Kaune, o Guostę ruošė ir iki šiol ruošia nuo pat mergaitės mažumės – kai jaunoji balerina buvo tik šešerių metų.
Pedagogė baleto jaunystėje mokėsi Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje (dabartinė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija) bei Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, o karjeros laiptais lipo Kauno valstybinio muzikinio teatro šokio trupėje.
– Papasakokite apie Guostę visai naujai atėjusią į baleto mokyklą vaikystėje. Ar tada jau jautėte baleto mokinės potencialą?
– Nors atrodo, kad su Guostele pradėjau dirbti labai seniai, bet tai tik aštuoneri metai atgal. Iš tikrųjų, Guostė klasėje yra vaikas, kuris yra matomas, nes būna, kad kai kurie kiti vaikai dirba, mokosi, bet jie yra kuklūs ir nematomi, bet taip pat gali siekti ir pasiekti labai gerų rezultatų. Tai Guostė buvo ta, kuri iš karto buvo matoma ir pastebėta visų mokyklos mokytojų.
Atėjusi į mokyklą Guostė buvo labai vaikiška, labai šilta šypsena ir ypač stabili savo kūnu, t. y. nors ir vaikiška, bet nesiblaškanti mergaitė.
– Ko, iš jūsų patirties, apskritai balerinai reikia, norinčiai iškilti baleto pasaulyje?
– Dviejų dalykų – charakterio ir talento. Be charakterio, be tam tikrų vidinių savybių sunku tą padaryti. Kalbant apie Guostę, ji turi labai gerų savybių, kaip minėjau, yra matoma, stabili ir labai charizmatiška. Jos didelę pažangą balete lėmė talentas. Jai daug dalykų pavyksta natūraliai ir nereikalauja didelių pastangų – tai, kas kitam išmokti užtruktų ilgą laiko tarpą įdedant daug energijos ir pastangų, jai yra nesudėtinga, tai jos prigimties dalis.
Bet, aišku, nėra ir taip, kad Guostei nereikia nieko daryti – jai lygiai taip pat, kaip ir kitiems gabiems vaikams, reikia mokytis, išlieti nemažai prakaito, suprasti ir gilintis, tai šitas išlieka.
Tiesa, dar pažymėsiu, svarbi ir aplinka. Aplinka – palaikymas, šeima, mokytojai – jie labai daro įtaką ir padeda skleistis, augti baleto mokinei.
Mes negyvename po vieną ir nepasiekiame tų aukštumų be aplinkos. Aplinka mums be galo svarbi, iš jos susirenkame šiltus palinkėjimas, pastiprinimo žodžius, kas kiekvienoje svarbioje dienoje prieš koncertą ar atsakingą konkursą jaunam šokėjui daug duoda.
– Kuo Guostei ir Lietuvai reikšmingas šis konkurso finalas Jungtinėse Valstijose?
– Manau, kad tai dar vienas kartas, kaip Lietuva bus ir yra minima kitos šalies scenoje ir tai atkreipia kitų šalių baleto pasaulio žmonių dėmesį. Tai kaip ir bet kokioje kitoje srityje, manau, yra puiku, kad Lietuva yra matoma, girdima ir yra niekuo prastesnė talentais mene, šokyje, ji gali būti lygiavertė kitų šalių baleto atstovams.
Guostei šis finalas duos didelį pasitikėjimą. Aišku, šis finalas nėra toks atskiras ir netikėtas, iki jo yra užaugta per daug kitų konkursų, koncertų, spektaklių, kuriuose Guostė pasirodė. Tai jau subrandintas konkursas, jam mergaitė sugebės save pateikti savo šokimu. Aš manau, kad Guostei konkursas, tikint sėkminga jos ateitimi, bus labai gera atspirtis tikėjimui ir pasitikėjimui savimi.
