Tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų dažniausiai pasitaiko pirmosiomis valandomis po pabudimo. Vienoje dažnai cituojamoje analizėje nustatytas ryškus širdies smūgių ir staigios mirties dėl širdies veiklos sustojimo padažnėjimas rytais. Tad tai, ką rytais valgote, geriate ir kaip emociškai nusiteikiate, yra svarbiau, nei dauguma žmonių mano, rašoma CNBC.
„Dirbdamas kardiologu daugiau nei 20 metų, išskiriu keletą dalykų, kurių niekada nedarau iki 9 valandos ryto“, – sako Dr. Sanjay Bhojrajus.
Saldūs kavos gėrimai
Dideliame įvairiais priedais pagardintame kavos puodelyje gali būti nuo 30 iki 50 gramų cukraus – ir tai dar prieš suvalgant tikrą maistą. Staigus gliukozės kiekio šuolis skatina insulino išsiskyrimą ir ilgainiui gali sukelti metabolinį stresą. Be to, greičiausiai jau po valandos vėl pajusite alkį.
Pyragėliai pusryčiams
Valgyti juos tuščiu skrandžiu ypač žalinga. Kruasanai, keksiukai ir sluoksniuotos tešlos gaminiai – tai iš esmės rafinuoti angliavandeniai bei sotieji riebalai; juose dažniausiai trūksta skaidulų ar baltymų, kurie sulėtintų įsisavinimo procesą. Paprasčiau tariant: staigus cukraus lygio šuolis, staigus kritimas – ir viskas kartojasi. Jūsų širdžiai tokie svyravimai 7.15 val. ryto tikrai nereikalingi.
Perdirbta pusryčių mėsa
Pusryčių mėsoje, pavyzdžiui, šoninėje, dešroje ir kumpyje, dažnai gausu natrio ir sočiųjų riebalų, be to, daugelyje jų yra konservantų, tokių kaip nitratai, kurie, reguliariai vartojant, siejami su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Problema kyla, kai valgote tai kiekvieną rytą.
Energiniai gėrimai
Šis dalykas yra neginčijamas. Energiniuose gėrimuose dažnai gausu kofeino ir cukraus, taip pat kitų stimuliatorių, kurie gali papildomai apkrauti širdies ir kraujagyslių sistemą. Jie gali padidinti širdies ritmą ir kraujospūdį, o kai kuriems žmonėms sukelti aritmijas – ypač iškart po pabudimo, kai organizmas natūraliai įsibėgėja dienai.
Nieko nevalgote (ypač kai prisideda stresas ir kofeinas)
Šiuo atveju viskas kiek sudėtingiau. Savaime pusryčių praleidimas nėra žalingas sveikatai. Jei sąmoningai praktikuojate badavimą, palaikote organizmo skysčių pusiausvyrą, lengvai pajudate ir dieną pradedate ramiai – tai viena. „Tačiau daugelis žmonių iš tikrųjų nebadauja. Esu konsultavęs daugybę pacientų, kurie tiesiog „gyvena“ adrenalinu: geria kavą tuščiu skrandžiu, skubėdami tvarko el. laiškus ir vartoja vaistus nevalgę. Iki 10 val. ryto jų nervų sistema jau būna pernelyg sudirgusi, o cukraus kiekis kraujyje – smarkiai svyruoja“, – sako kardiologas.
Su amžiumi organizmas tampa kiek mažiau atlaidus tokiems svyravimams. Rytinė rutina, apimanti skysčių atstatymą, mitybą ir kelias akimirkas ramiai įsivažiuoti į dieną, gali padėti jūsų organizmui veikti taip, kaip jam ir skirta.
Kardiologo rytinė rutina
„Dažniausiai rytais renkuosi paprastumą, nes nuoseklumas svarbiau už tobulumą. Stengiuosi sutelkti dėmesį į kelis dalykus: baltymus, skaidulas, skysčių balansą ir tai, kad nervų sistema dienos nepradėtų „bėgte“ (dideliu tempu).
Tai gali būti kiaušiniai su vaisiais arba varškė su uogomis ir graikiniais riešutais. Taip pat mėgstu graikišką jogurtą ar avižinę košę su ispaninio šalavijo sėklomis. Kitais rytais suvalgau pusę pusryčių ruošdamas pietų dėžutes, o likusią dalį – vėliau. Paprastai prieš kavą išgeriu vandens ir stengiuosi, kad kofeinas nebūtų pirmasis signalas organizmui, jog diena prasidėjo.
Pastebėjau, kad žmonės dažnai neįvertina, kokią didelę įtaką nervų sistema daro širdies ir kraujagyslių sveikatai. Žinoma, prieš darant bet kokius drastiškus kasdienybės ar mitybos pokyčius, visada reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Tačiau visiems savo pacientams dažniausiai sakau, kad skubotas, chaotiškas rytas keičia fiziologinę organizmo būseną.
Net ir penkios minutės lėtesnio kvėpavimo, išėjimas į lauką pasimėgauti saulės šviesa, tempimo pratimai ar trumpas pasivaikščiojimas gali padėti organizmui sklandžiau pereiti į dienos ritmą“, – sakė gydytojas.
