Šiuos ir kitus klausimus bei didžiausius su miegu susijusius mitus tinklalaidėje „Užeikite kas laukiate“ aptaria neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė ir vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.
Mitai apie miegą ir gerą poilsį
1. Prie miego trūkumo galima priprasti
Kokybiškas miegas – kiekvieno žmogaus siekiamybė, ne veltui apie jį sklando daug moksliniais faktais nepagrįstų įsitikinimų ir mitų. Vienas iš jų – prie miego trūkumo galima priprasti. Neuromokslininkė L. Bojarskaitė teigia, jog nuolatinė miego stoka ilgainiui sukuria miego skolą, kuri yra žalinga žmogui nepriklausomai nuo jo amžiaus.
„Miegoti 4 ar 5 valandas didžiajai daugumai žmonių yra pavojinga sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, jog žmonės, kurie sako, kad jiems užtenka kelių valandų miego, turi tik ilgiau pamiegoti ir įsitikinti, kaip pagerėja jų kognityviniai gebėjimai ir atsparumas stresui.
Žinoma, žmogus su laiku gali priprasti prie prastesnės savijautos ir nepastebėti, kaip jį veikia neišsimiegojimas, tačiau tai nereiškia, jog tai yra optimali būsena. Kiekvienam vidutiniam suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti bent 6 valandas, tai yra vidurkis“, – įžvalgomis dalijasi neuromokslininkė.
2. Užmigus prieš vidurnaktį miego kokybė yra geresnė, nei užmigus po vidurnakčio
Anot L. Bojarskaitės, kiekvienas žmogus turi individualų miego režimą, kuriam negalioja bendriniai įsitikinimai.
„Ar mes esame vyturiai, ar esame pelėdos yra dalinai nuspręsta mūsų genų. Spektras nuo labai ankstyvų vyturių iki labai vėlyvų pelėdų yra gana didelis. Didžioji dauguma žmonių yra paprastieji balandžiai – jie yra skalės viduryje. Jei imame labai ankstyvus vyturius ir labai vėlyvas pelėdas, pamatysime, kad pelėdų organizme melatoninas yra išskiriamas net dvejomis valandomis vėliau nei vyturių.
Suprantu, iš kur kyla šis pasakymas – didžioji dalis žmonių gali nueiti miegoti iki vidurnakčio, nes didžioji dalis žmonių yra skalės viduryje, bet tai nereiškia, kad ten yra visi žmonės ar absoliuti dauguma jų“, – priduria neuromokslininkė.
3. Kofeinas veikia vienodai ir ryte, ir vakare
Kada optimaliausia išgerti paskutinį puodelį kavos? Neuromokslininkė L. Bojarskaitė atsako, jog kofeinas organizme išbūna apie 8 valandas, todėl norint užmigti giliu miegu, paskutinį kavos puodelį vertėtų išgerti ne vėliau pietų.
„Kofeinas netrukdo užmigti, bet mažina miego gylį, miego kokybę. Jei eisime miegoti, kol mūsų sistemoje bus kofeino, dažniau prabudinėsime naktį, atsikelsime ne tokie pailsėję. Organizme kofeinas išbūna apie 8 valandas“, – sako ji.
4. Alkoholis padeda lengviau užmigti
Neuromokslininkė L. Bojarskaitė paneigia mitą, jog alkoholis nuramina ir padeda užmigti gilesniu miegu.
„Gali atrodyti, kad alkoholis mus ramina, tačiau pažiūrėjus biologiškai, jis nenuramina, o mus atjungia. Tai yra du skirtingi procesai. Moksliniai tyrimai rodo, jog išgėrus alkoholio, miego kokybė nepagerėja, atvirkščiai – pailsime prasčiau, kai esame išgėrę alkoholio, jis organizme pakelia streso hormonų kiekį“, – teigia L. Bojarskaitė.
5. Vėlyvas valgymas kenkia miego kokybei
Nors L. Bojarskaitė pataria vakarieniauti likus ne mažiau nei trims valandoms iki miego, anot jos – saikingai užkandžiauti prieš miegą galima, kai kurie maisto produktai gali net padėti kokybiškiau išsimiegoti.
„Vakarienę rekomenduojama suvalgyti likus bent trims valandoms iki miego, bet jei išalkstame – tikrai galime užkąsti. Užkandis, kuris yra kupinas baltymų ir skaidulų, ne tik netrukdo, gali net padėti geriau miegoti, nes gali subalansuoti insulino ir gliukozės kiekį miego metu“, – tikina neuromokslininkė.
Viso pokalbio klausykite čia.
