Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Jurgita Samsanavičienė mano, kad šios nerimą keliančios situacijos priežasčių gali būti ne viena, tačiau džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į savo klausą bei drąsiau ryžtasi spręsti su klausa susijusias problemas.
„Vyresnio amžiaus žmonės dar linkę gėdytis ir klausos sutrikimo, ir klausos aparatų. Jaunesni žmonės ir vaikai žymiai lengviau priima žinią, kad reikia nešioti klausos aparatus“, – teigia J.Samsanavičienė. „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė pabrėžia, kad esant tam tikro lygio klausos nusilpimui, kompensaciją klausos aparatams gali gauti tiek suaugusieji, tiek vaikai bei supažindina su kompensavimo tvarka ir galimybėmis.
Problema – abejingumas ir informacijos trūkumas
„Dauguma žmonių apie klausos tikrinimą apskritai nesusimąsto, kol aplinkoje kas nors nepradeda priekaištauti dėl garsiai žiūrimo televizoriaus ar nuolatinio prašymo pakartoti sakinį“, – pagrindinę priežastį, kodėl žmonės neieško informacijos ir nesikreipia pagalbos, nurodo J.Samsanavičienė.
Neieškant informacijos apie klausos sutrikimus, natūraliai nepasiekia ir informacija apie galimą kompensaciją klausos aparatams, kurią skiria gydytojas-otorinolaringologas klausai pasiekus tam tikrą nusilpimo lygį. „Nežinojimo apie kompensaciją priežastys gali būti kelios. Pirmoji – kai kurie žmonės nemėgsta eiti pas gydytojus, kol nepradeda varginti skausmas. Palaipsniui silpstant klausai dėl amžiaus ar triukšmingos aplinkos padarinių – skausmas nejaučiamas, todėl delsiama kreiptis į gydytojus, kurie gali suteikti reikiamą informaciją“, – svarstė J.Samsanavičienė.
Dar viena priežastis – užimtumas. J.Samsanavičienė sako, jog užsiėmę žmonės neturi laiko gilintis ir ieškoti informacijos, o net ir sužinoję, kad kompensacijai gauti reikės aplankyti ne tik šeimos gydytoją, bet ir gydytoją-otorinolaringologą bei atlikti tyrimus klinikoje, numoja ranka arba įsigyja klausos aparatus nesinaudodami kompensacija.
„Žinoma, kartais trūksta informacijos tiems patiems šeimos gydytojams, kurie yra arčiausiai paciento ir gali ją suteikti. Be to, šeimos gydytojas ne visada pastebi, kad žmogus neprigirdi, nes vizitai yra trumpi, o žmonės linksi bei apsimeta, kad supranta, ką sako gydytojas“, – itin dažną klausos sutrikimų turinčių žmonių įprotį nurodo specialistė.
Žingsniai kompensacijai gauti
Siekiant gauti kompensaciją, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Pasak pašnekovės, jis išrašo siuntimą pas gydytoją-otorinolaringologą, šis atlieka klausos tyrimus ir remdamasis jų išvadomis nustato, ar priklauso kompensacija klausos aparatams. Jeigu kompensacija priklauso, gydytojas išrašo siuntimą į klausos centrą, tad žmogus gali kreiptis į bet kurį klausos centrą, kuris turi sutartį su Valstybine ligonių kasa.
Kompensacijos rūpesčius, anot specialistės, toliau sutvarko klausos centras, atiduodamas individualiai žmogaus klausai pritaikytus klausos aparatus ir individualius įdėklus. Kalbant apie kompensacijos dydį, jis priklauso nuo klausos nusilpimo lygio.
„Ji gali būti skiriama nuo 190 eur. vienam aparatui suaugusiems ir iki 647 eur. vaikams. Papildomai kiekvienai ausiai skiriama po 41 eur. individualiems, pagal ausies formą išlietiems įdėklams. Atitinkamai kompensacija skaičiuojama kitai ausiai, tačiau ji gali būti skirtinga, nes klausos nusilpimo lygis taip pat gali skirtis“, – kompensacijos skyrimo tvarka dalijasi pašnekovė.
Kai kuriuose miestuose vizito pas gydytoją tenka laukti ilgokai, todėl žmonės kartais renkasi kitą kelią – pirmiausia kreipiasi į klausos centrą, pasitikrina klausą, sužino apie kompensacijos galimybes, pradeda bandyti klausos aparatus ir tuo pačiu laukia vizito pas gydytoją. Kol sulaukia eilės pas kompensaciją skiriantį gydytoją, žmogus jau būna susipažinęs su klausos reabilitacijos priemonėmis, pamato, su kuriais aparatais geriausiai jaučiasi, o tada lieka tiesiog sutvarkyti formalumus.
Kompensacija abiem ausims
Kompensacija klausos aparatams yra skiriama kas 5 metus. „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė pabrėžia, kad turėtų suklusti ir tie, kurie šiuo metu nešioja vieną klausos aparatą – nuo 2022 metų privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys gali gauti kompensaciją klausos aparatams abiem ausims.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kompensacija gali būti skiriama dviem klausos aparatams, jeigu abi ausys yra pasiekusios tam tikrą negirdėjimo lygį: „Pasitaiko atvejų, kai vienos ausies klausos nebegalima išgelbėti net su klausos aparatu, todėl tokiais atvejais kompensacija skiriama tik vienai ausiai. Tai pat būna ir taip, kad viena ausis nepasiekusi kompensavimo lygio arba viena ausis girdi iš tiesų gerai. Tokiu atveju kompensacija taip pat neskiriama – abu arba vieną aparatą (prasčiau girdinčiai ausiai) reikia įsigyti savo lėšomis“.
Labai svarbu paminėti, kad negirdint abiem ausimis neužtenka tik vieno klausos aparato. „Iš tiesų mes girdime ne ausimis, o smegenimis. Jos apdoroja iš abiejų ausų gaunamą garsinę informaciją ir priskiria garsui prasmę. Lavinant abi ausis užtenka mažesnio garso komfortiškai jį girdėti ir yra lengviau nustatoma garso sklidimo kryptis. Deja, būna atvejų, kad žmogus gali nešioti klausos aparatą tik ant vienos ausies. Tada ieškome individualių technologinių sprendimų, kaip kompensuoti kitos ausies negirdėjimą“, – skirtingas situacijas pabrėžia pašnekovė.
Klausos aparatai – nemokamai
Kartais žmonės labai nustemba sužinoję, kad pasinaudoję kompensacija gali gauti klausos aparatus ir visiškai nemokamai, arba pasinaudojus kompensacija įsigyti pažangesnius aparatus su priemoka. „Klausos protezavimo specialistai visada supažindina su visomis įmanomomis galimybėmis bei leidžia nemokamai namuose išbandyti ne vienus klausos aparatus ir palyginti, kurie labiausiai atliepia paciento poreikius“, – sako J.Samsanavičienė.
Pasak specialistės, technologijos tobulėja ir atsiranda vis pažangesni klausos aparatai, galintys pasiūlyti dar geresnes patirtis ir daugiau galimybių. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori gyventi aktyviai, bendrauti, dalyvauti socialiniame gyvenime: „Ypač jauni žmonės supranta, kad reikia rūpintis savimi ir išlikti socialiai aktyviems, darbingiems, bendraujantiems, reikia keliauti ir mokytis. O svarbiausia tai, kad šiuolaikiniai klausos aparatai yra labai funkcionalūs, nedideli ir kokybiškai atkuriantys garsus“.
Pažangūs klausos aparatai gali išskirti žmogaus balsą, slopinti aplinkos triukšmą, net nuspėti žmogaus klausymosi ketinimus ir išryškinti tuos garsus, kuriuos žmogui girdėti yra svarbiausia būtent tą akimirką. Taip pat jie patogiai valdomi telefono programėle, naudojami kaip laisvų rankų įranga – šie technologiniai privalumai labai palengvina kasdienybę ir neleidžia tapti „atsiskyrėliu“.
„Juk žmogaus smegenys, negaudamos pakankamai garsų, sukuria savus. Girdimi garsai spėliojami, dėl to kyla nesusipratimų, nusiviliama savimi, šlubuoja savivertė, tolstama nuo žmonių, veiklų ir grimztama į atsiribojimą. Gėda yra tik mūsų pačių susikurtas stabdis. Jeigu nesigėdijame akinių, kodėl turėtų būti gėda dėl klausos aparatų? Turbūt didesnė gėda būtų nuolat patekti į nepatogias situacijas dėl neišgirsto žodžio, nei dėl klausos aparatų“, – šypsosi specialistė ir primena, kad gegužės mėnesį „Audiomedika“ kviečia nemokamai pasitikrinti klausą ir pasikonsultuoti su specialistais. Daugiau informacijos ir registracija: www.audiomedika.lt
