Pernykštė vienos didžiausių pasaulyje žmogiškųjų išteklių ir darbo rinkos paslaugų įmonių „ManpowerGroup“ apklausa, apžvelgusi dešimties Europos šalių darbuotojų nuotaikas, atskleidė, kad 48 proc. darbuotojų kasdien patiria stresą darbe. Lietuvoje situacija dar sudėtingesnė – net 79 proc. gyventojų teigė darbe patiriantys stresą ir nerimą, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa.
Darbas daugeliui žmonių yra vienas pagrindinių streso šaltinių, todėl nenuostabu, kad grįžimas į intensyvią rutiną po atostogų gali būti emociškai sudėtingas. Pasak Gretos Grigentytės, gydytojos psichiatrės, šis laikotarpis gali tapti rimtu iššūkiu tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tačiau laiku atpažinti ženklai gali padėti stresą sušvelninti ir išvengti ilgalaikių pasekmių, rašoma „Vilnelės“ klinikų pranešime žiniasklaidai.
Kas yra „back to work“ sindromas?
„Back to work“ sindromu kasdienėje kalboje vadinamas nerimas, stresas ar įtampa, juntama grįžtant į įprastą rutiną – darbą po pertraukos, pavyzdžiui, po kasmetinių atostogų, motinystės atostogų ar ilgesnio nedarbingumo.
„Tai nėra medicininis terminas, bet su šiuo reiškiniu susiduria nemaža dalis žmonių“, – pabrėžia G. Grigentytė.
Pasak psichiatrės, grįžę į darbą galime jausti neįprastai didelį stresą ir nerimą, kuris gali pasireikšti net kūno simptomais, tokiais kaip spaudimas krūtinėje, padažnėjęs širdies plakimas, gniužulo pojūtis gerklėje, galvos skausmai, šleikštulys ar pykinimas, ypač rytais. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs dirglumas, susierzinimas situacijose, į kurias anksčiau taip intensyviai nereaguodavome. Gali būti sunkiau susikaupti, stigti motyvacijos atlikti užduotis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Kai kuriuos rugsėjo pradžioje gali apimti liūdesys ar melancholija.
Tam tikrais atvejais, anot G. Grigentytės, sutrinka miegas: sunku užmigti net prasivarčius lovoje porą valandų, nesinori miego, arba žmogus užmiega lengvai, bet kasnakt prabunda pernelyg anksti – trečią ar ketvirtą valandą ryto. Tokie simptomai stiprina nuovargio jausmą ir ilgainiui gali visiškai išsekinti.
Po atostogų – ne visada pailsėję
Nors atostogos dažniausiai siejamos su poilsiu ir atsipalaidavimu, realybėje jos ne visuomet būna tokios, kaip tikėtasi. Kartais atostogos prabėga ne taip, kaip planuota, ir poilsis nepateisina lūkesčių.
„Net ir sklandžios atostogos gali prabėgti taip greitai, kad nesijausite pakankamai pailsėję, o kartais netgi priešingai – nors ir kitaip, bet vis tiek liksite pavargę,“ – sako gydytoja.
Prie sunkumo grįžti į darbą prisideda ir praktinės priežastys: per atostogas susikaupę darbai, artėjantys terminai, rytinės spūstys, vaikų pasiruošimas naujiems mokslo metams. Tokiose situacijose net ir puikiai praleistos atostogos gali neapsaugoti nuo streso sugrįžus į rutiną.
Kaip planuoti grįžimą
Anot gydytojos, vienas efektyviausių būdų – planuoti atostogas bent dviem savaitėms, o kelias dienas prieš jas ir po jų pasilikti laiką buvimui namuose.
„Nerekomenduočiau atostogų metu dirbti. Grįžę iš atostogų pasilikite bent kelias dienas „įsibėgėjimui į rutiną“ – galima būtų atostogas baigti ne sekmadienį, o savaitės viduryje. Nepatarčiau vėlai vakare parvažiavus iš pajūrio jau kitą rytą nerti tiesiai į darbus“, – pabrėžia psichiatrė.
Grįžus į darbą, svarbu darbus planuoti pagal prioritetus ir nepradėti nuo pačių sunkiausių užduočių. Dirbant reikėtų daryti pertraukas, nepamiršti pavalgyti pietų. Po darbo valandų verta išlaikyti bent dalį atostogų ritmo – pasivaikščioti, pabūti su artimaisiais ar draugais, užsiimti mėgstama veikla. Psichiatrė rekomenduoja vengti praleisti daug laiko prie ekranų, kad protas pailsėtų nuo informacijos srauto.
„Ir svarbiausia – pasistenkite bent kelioms akimirkoms „išjungti perfekcionizmo mygtuką“ ir priimti, kad ne viskas turi būti padaryta šiandien“, – pataria gydytoja.
Darbdaviai taip pat gali padėti
Pasak G. Grigentytės, darbdaviai turėtų suprasti, kad grįžimas po atostogų yra procesas. Svarbus net pirmasis kontaktas su darbuotoju, grįžusiu po poilsio. Gydytoja rekomenduoja pirmiausia pasidomėti, kaip jam sekėsi pailsėti, kokie atostogų įspūdžiai, o tik vėliau pereiti prie darbinių klausimų.
Po grįžimo į darbą pirmąją savaitę verta leisti darbuotojui dirbti kiek lanksčiau ir neperkrauti jo sudėtingomis užduotimis ar svarbiais susitikimais pačią pirmą dieną. Darbdavys turėtų užtikrinti, kad darbuotojas atostogų metu būtų tinkamai pavaduojamas, kad nebūtų priverstas skubiai vytis susikaupusių darbų.
„Darbo aplinkoje svarbu rūpintis sveikais įpročiais ir emocine gerove – skatinti pertraukas, fizinį aktyvumą, siūlyti psichologinę pagalbą, kalbėtis apie perdegimą. Organizacija, kurioje emocinė sveikata laikoma vertybe, ilgainiui tik laimi – tiek darbuotojų, tiek savo rezultatais“, – pabrėžia G. Grigentytė.
Perdegimo ženklai, kurių ignoruoti nereikėtų
Užsitęsęs nuovargis ir emocinis išsekimas gali baigtis perdegimu. Pagrindiniai jo požymiai, anot gydytojos, yra nuovargis, nepraeinantis net po poilsio, sumažėjęs darbingumas, dažnesnės klaidos, padidėjęs irzlumas, cinizmas bei negatyvumas, abejingumas darbui ir motyvacijos stoka, taip pat miego sutrikimai bei didesnis poreikis kavai, alkoholiui ar kitoms stimuliuojančioms priemonėms.
Pastebėjus pirmuosius perdegimo požymius svarbu nedelsti. Gydytoja ragina stabtelėti ir pasirūpinti savimi – apgalvoti, kaip galima pailsėti, ką pakeisti, kad savijauta pagerėtų. Ji pabrėžia, jog būtina nebijoti prašyti pagalbos: pasikalbėti su kolegomis, personalo specialistu ar vadovu.
Labai svarbu pasirūpinti baziniais poreikiais – pakankamu miegu, kuris turėtų trukti apie aštuonias valandas per parą, laiku poilsiui, kai nedirbate ir nesate atsakingi už kitus, pilnaverte mityba, fiziniu aktyvumu bei veiklomis, kurios teikia malonumą ir padeda atgauti jėgas.
Kada kreiptis į specialistą
Vienos aiškios ir visiems taikytinos taisyklės, kada būtina kreiptis į psichiatrą, psichoterapeutą ar psichologą, anot gydytojos, nėra.
„Jeigu jaučiate, kad jums reikėtų pagalbos, skatinu neatidėlioti. Įsiklausykite į artimuosius ir kolegas – jei jie pastebi jūsų pasikeitimus ir ragina kreiptis į specialistą, verta jų paklausyti“, – sako G. Grigentytė.
Psichiatrė rekomenduoja būtinai kreiptis pagalbos, jei maždaug dvi savaites savijauta blogėja, pasikeitė apetitas ar miegas, nebeturite motyvacijos ir noro veikloms, kurios anksčiau džiugino, dažnai jaučiate liūdesį ar beprasmybę, o tai, kas anksčiau padėdavo, nebeveikia. Taip pat verta sunerimti, jei kyla minčių, kad nebepajėgiate susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais.
„Atviro pokalbio metu specialistas įvertins jūsų būseną ir patars, kokių žingsnių imtis toliau. Ne visi atvejai reikalauja vaistų – šiais laikais yra įvairių pagalbos ir gydymo galimybių“, – pabrėžia psichiatrė.
