Šiai Ekstremalių situacijų medicinos komandai (EMT) nuo pat jos susikūrimo vadovauja skubiosios pagalbos gydytoja Greta Beinaravičiūtė. Kalbėdama su portalu 15min, paramedikė atskleidžia – prisiimti tokią atsakomybę ji nusprendė po to, ką patyrė vykdydama gelbėjimo darbus nuo žemės drebėjimo nukentėjusioje Turkijoje.
Greta – viena iš 15min projekto „Ačiū medikams“ herojų. Pasakodami šią istoriją norime parodyti, jog Lietuvoje gyvena daugybė nuostabių medicinos darbuotojų ir jiems padėkoti.
Užsidaryti ligoninėje nenorėjo
Kaip portalui 15min pasakoja gydytoja G.Beinaravičiūtė, dar studijuodama mediciną ji suprato, kad būti užsidarius tarp ligoninės sienų – ne jai: „Kaip vijurkas visada buvau. Manęs niekada nežavėjo darbas skyriuje, man jis atrodė per monotoniškas ir per lėtas“.
Tuo tarpu į švyturėlius medikė visą laiką žiūrėjo su didžiuliu susidomėjimu. Tad galiausiai mergina nusprendė papildomai pasibaigti ir paramediko studijas. Pradėjo dirbti Kauno Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje ir taip ten sukasi jau bene 8-erius metus.
2023-ieji G.Beinaravičiūtei buvo išties įsimintini. Tais metais ji, kaip Kauno GMP gydytoja, pateko į LERT komandą, vykdžiusią gelbėjimo darbus nuo žemės drebėjimo nukentėjusioje Turkijos dalyje. Šios užduoties paramedikei niekas neprimetė – gelbėti žmonių ji išvyko savo noru.
„Tas pats pirmas vaizdas... Ką matome nuotraukose, ką matome per televiziją – ten emocijos niekas neparodo. Tai yra tik vaizdas. Bet būdamas vietoje pradedi matyti žmones, kurie ten vis dar gyvena, laukia savo artimųjų, laukia jų kūnų. Tai, kaip jie elgiasi vieni su kitais ar su mumis. Tada tik pajauti tą emociją. Tada ir supranti, koks ten šūdas yra. Ir kad labai gerai mes gyvename Lietuvoje...“ – anksčiau su 15min savo įspūdžiais dalijosi specialistė.
-
Iš gelbėjimo misijos Turkijoje grįžusi medikė: „Mums dėkojo ir už ištrauktą negyvą žmogų“
-
Greitosios pagalbos gydytoja – apie nematomą savo darbo kasdienybę ir itin paplitusią visuomenės problemą
-
Lietuva įvertinta – nuo šiol elitinės medikų komandos laukia sudėtingiausios pasaulio vietos
-
Ekstremalių situacijų medikų komanda gavo PSO sertifikatą, leidžiantį teikti pagalbą krizių metu
-
Pagalba po žemės drebėjimo: Lietuvos medikų komanda išbandė jėgas tarptautinėse pratybose
Dabar, žvelgdama atgal į šią sudėtingą patirtį Turkijoje, G.Beinaravičiūtė sako – tai buvo tarsi treniruotė, kas Lietuvos EMT komandos, ištikus tam tikrai krizei, galėtų laukti čia, mūsų šalyje. O ekstremalių situacijų išties galėtų pasitaikyti įvairių.
Kaip kilo idėja burti komandą?
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai G.Beinaravičiūtė grįžo iš gelbėjimo misijos Turkijoje, Lietuvoje buvo nuspręsta suburti specialią medicinos komandą, kuri būtų pasirengusi reaguoti į ekstremalias situacijas. Nieko nelaukusi, mergina pakėlė ranką ir pasisiūlė prie šios iniciatyvos prisijungti. Nuo tada ji šiai komandai ir vadovauja.
„Tokios komandos visame pasaulyje pradėjo kurtis po smarkaus Haičio žemės drebėjimo 2010 metais. Šalis tada buvo visiškai suniokota, į ją suvažiavo daug komandų ir pavienių medikų, kurie teikė pagalbą ten nukentėjusiems žmonėms. Bet ta pagalba buvo nekoordinuota, kartais ji gal neatitiko ir etikos principų, medicinos standartų.
Dėl to Pasaulio sveikatos organizacija ėmėsi iniciatyvos sukurti EMT komandų tinklą, kuris būtų nuolatos sertifikuojamas, atnaujinamas. Šios komandos skirtos reaguoti į krizes pasauliniu ir nacionaliniu mastu, tada, kai nebeveikia arba tik dalinai veikia bendra sveikatos priežiūros sistema“, – apie tai, kas yra EMT, aiškina pašnekovė.
Priešingai nei GMP, EMT komanda neveikia kasdien – ji aktyvuojama tik atsiradus ekstremaliai situacijai. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje ji galėtų būti pasitelkta dėl pandemijos protrūkio, dėl įvairių priežasčių regionuose iškritus medicinos personalui bei, žinoma, karo atveju, atėjus vadinamajai dienai X.
„Lietuvoje kol kas neturėjome tokių skaudžių atvejų, kada įvyksta tikrai didžiulė krizė ir reiktų telkti komandą. Bet šiuo metu esame tam pasiruošę. Tam ir yra mūsų komanda, kad bet kuriuo metu būtų reali galimybė ją pasitelkti“, – pabrėžia G.Beinaravičiūtė.
Svarbu ne tik žinios
Šiuo metu Lietuvos EMT komandą sudaro apie 60 sveikatos priežiūros specialistų, taip pat būrys logistikos ekspertų, ugniagesių gelbėtojų ir administracijos narių. Kaip į šią grupę patenkama? Kaip aiškina G.Beinaravičiūtė, pirmiausia reikia užpildyti anketą, dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, kur paaiškinama komandos veikla. Tuomet įvyksta pirmieji kontaktiniai mokymai, kurie trunka ilgiau nei parą.
„Per tą laiką mes išeiname iš savo komforto zonos ribų: dirbame apleistame pastate, jame ir miegame, kiek tam lieka laiko, gana intensyviai praeiname visas procedūras, kurios vyktų ir tikros misijos metu. Mūsų tikslas yra patikrinti, ar komandos narys geba savimi pasirūpinti ir išbūti tose nepatogiose sąlygose.
Norime nuvarginti ateinančius narius, kad pamatytume, koks jų tikras veidas, ar jie tuo metu geba dirbti komandoje ir girdėti kitų nuomonę. Ši dalis yra labai svarbi: jeigu komanda iš tikrųjų turėtų kartu pragyventi dvi savaites ar dar ilgiau, natūralu, kad atsirastų trintis. Tuo metu žmogiškos savybės ir vienas kito supratimas taptų labai svarbūs“, – sako skubios pagalbos gydytoja.
Kad tobulintų savo žinias ir susikalbėjimą tarpusavyje, EMT komandos nariai nuolat dalyvauja įvairiose pratybose. Jų metu peržvelgiami oficialūs protokolai, ką kokiu atveju kiekvienam reikėtų daryti. Tačiau, žinoma, paliekama vietos ir prisitaikymui prie netikėtumų.
„Patį komandos veikimą užtikrina toli gražu ne tik medicininė dalis – mes turime išmokti ir tam tikrų logistikos subtilybių, turime išmokti, kaip pasistatyti savo bazę, mobilią kliniką, kad užtikrintume aukštus reikalavimus. Komanda dirba pagal standartinės veiklos procedūras, tačiau tai visiškai neprimena įprasto darbo, kurį mes dirbame ligoninėse.
Pratybų metu kuriame situacijas, kurios galėtų įvykti misijos metu. Kokios nors didelės nelaimės atveju turėsime atlikti nebūtinai tik tai, ką veikiame kasdieniame darbe. Reikės papildomų rankų kitose srityse, reikės išlipti iš savo komforto zonos“, – tikina G.Beinaravičiūtė.
Norisi stiprėti ir plėstis
Nors, kaip minėjo pašnekovė, Lietuvoje EMT komandai su didesniais iššūkiais dar neteko susidurti, praktinės patirties tautiečiams yra tekę pasisemti užsienyje. Štai, pavyzdžiui, į Vokietiją jie buvo nuvykę padėti vietos medikams teikti pagalbą vieno didžiulio festivalio metu susirgusiems ir nukentėjusiems žmonėms.
„Ką mes pamatome per išvykas ir pratybas užsienyje – mūsų medikai mediciną žino puikiai, vieni kitiems padeda, pas juos to pasimetimo nėra. Didesnis sunkumas yra išbūti visą laiką tarp žmonių: mes miegame palapinėse, kur yra dar 6 žmonės, mes rytą vakarą dirbame kartu, tad daugiau atsiranda įtampų tarpusavyje. Tai turbūt ir yra ta sunkioji dalis“, – teigia paramedikė.
Nepaisant to, G.Beinaravičiūtė tvirtai tiki – jos vadovaujama komanda ekstremalioms situacijoms pilnai pasiruošusi: „Man atrodo, jog esame pakankamai stiprus vienetas, kad jei atsitiktų diena X, mes galėtume paremti vieną ar kitą civilinę grandį, subyrėjusią kažkuriame etape.“
Žvelgdama į savo komandos ateitį, mergina viliasi, kad jie ir toliau išlaikys tokį aukštą pasirengimo lygį, o ilgainiui prie kilnaus jų tikslo prisijungs ir daugiau medicinos specialistų.
„Dabar labiausiai norisi pritraukti naujų, motyvuotų žmonių, kurie nebijotų išeiti už ligoninės arba greitosios pagalbos automobilio sienų ir pasižiūrėtų į mediciną truputį kitokiu kampu. Tai neabejotinai atneštų naujų vėjų šiai komandai“, – akcentuoja G.Beinaravičiūtė.
Padėkos gydytojams projektą „Ačiū medikams“ globoja „Berlin Chemie“.
