Elektrolitų gėrimai naudingi ne visiems ir ne kiekvieną dieną. Juose gali būti nemažai natrio, cukraus, o kartais – ir kofeino, todėl svarbu įvertinti, kada jų organizmui iš tiesų reikia, rašo „Parade“.
Kada elektrolitų gėrimai naudingi?
Elektrolitų gėrimai gali padėti atkurti su prakaitu prarastas mineralines medžiagas, kai žmogus ilgai ir intensyviai sportuoja, ypač karštu oru.
Niujorko medicinos koledžo kardiologas profesorius Srihari Naidu paaiškino, kad prakaituodamas žmogus netenka ne tik skysčių, bet ir elektrolitų. Dėl to tokiomis sąlygomis vien vandens kartais gali nepakakti.
Kardiologas Neilas Shahas pridūrė, kad su prakaitu netenkant skysčių ir natrio sumažėja kraujo tūris. Į širdį tarp susitraukimų sugrįžta mažiau kraujo, todėl jai tenka plakti dažniau, kad palaikytų organizmui reikalingą kraujotaką.
Pasak jo, netekus skysčių, sudarančių vieną procentą kūno svorio, širdies susitraukimų dažnis gali padidėti maždaug trimis dūžiais per minutę. Daug prakaituojantis žmogus per valandą gali netekti apie gramą natrio.
Todėl ilgiau nei 60–90 minučių trunkančios intensyvios treniruotės metu skysčių ir natrio papildymas gali padėti širdžiai efektyviau dirbti bei palaikyti sportinį pajėgumą.
Didžiausia klaida – gerti juos kasdien
Kardiologų teigimu, dažniausiai klaidingai manoma, kad elektrolitų gėrimai savaime yra sveikesni už vandenį ir tinka kasdieniam troškuliui malšinti.
Jeigu žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdamas ir intensyviai nesportuoja, papildomas cukrus bei natris organizmui gali būti ne tik nereikalingi, bet ir žalingi.
„Elektrolitų gėrimuose yra natrio, cukraus ir dažnai kofeino. Bėgant maratoną cukrų iškart sunaudoja raumenys, tačiau sėdint jis nėra panaudojamas“, – sakė S.Naidu.
Didelis cukraus kiekis mityboje siejamas su nutukimu, o jis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Problemų gali kelti ir per didelis natrio kiekis – jis sulaiko organizme skysčius ir gali padidinti kraujospūdį.
N.Shaho teigimu, jeigu žmogus sportuoja trumpiau nei valandą ir oro sąlygos nėra ekstremalios, paprastai pakanka vandens. Gerti galima vadovaujantis troškulio pojūčiu.
Viena iš išimčių – vėmimu ar viduriavimu pasireiškianti žarnyno infekcija. Tokiu atveju elektrolitų tirpalai gali padėti atkurti prarastus skysčius ir mineralines medžiagas, tačiau sergant ar turint lėtinių ligų dėl jų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Vienoje porcijoje – beveik pusė dienos normos
Elektrolitų miltelių sudėtis labai skiriasi. Pasak N.Shaho, vienoje įprasto sportinio gėrimo porcijoje gali būti apie 160 miligramų natrio, tačiau kai kuriuose milteliuose jo kiekis siekia net 1000 miligramų.
Palyginimui, JAV rekomendacijose suaugusiesiems patariama per parą suvartoti ne daugiau kaip 2300 miligramų natrio. Vadinasi, vienas elektrolitų miltelių pakelis gali sudaryti beveik pusę šios ribos.
„Didelį natrio kiekį turintys produktai sukurti ilgoms, prakaituotoms treniruotėms karštyje, o ne gurkšnoti prie darbo stalo ar sėdint ant sofos“, – pabrėžė kardiologas.
Papildomas natris skatina organizmą sulaikyti skysčius ir gali didinti kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis yra vienas svarbiausių koreguojamų infarkto ir insulto rizikos veiksnių.
Pavojų gali kelti ir kalis
Elektrolitų gėrimuose dažnai būna kalio, tačiau daugiau jo nebūtinai reiškia geriau. S.Naidu įspėjo, kad didelis kalio kiekis gali būti pavojingas inkstų veiklos sutrikimų turintiems žmonėms.
Kai inkstai nebesugeba veiksmingai pašalinti kalio pertekliaus, jo koncentracija kraujyje gali pavojingai padidėti. Tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimų, o sunkiais atvejais prireikti ir skubaus gydymo.
Inkstų funkcijos sutrikimai dažnesni tarp vyresnio amžiaus žmonių, tačiau ne visi apie juos žino. Todėl reguliariai vartoti didelį kalio ar natrio kiekį turinčių elektrolitų miltelių nepasitarus su specialistu nereikėtų.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys inkstų ar širdies ligomis, turintys padidėjusį kraujospūdį arba vartojantys vaistus, galinčius keisti kalio ir natrio kiekį organizme.
Kaip išsirinkti tinkamą gėrimą?
Renkantis elektrolitų gėrimą N.Shahas pataria pirmiausia įvertinti, kiek ir kokiomis sąlygomis žmogus prakaituoja.
Ilgiau nei valandą trunkančiai treniruotei daugeliu atvejų gali pakakti produkto, kurio porcijoje yra 300–600 miligramų natrio. Daugiau jo gali prireikti sportuojant dideliame karštyje arba labai gausiai prakaituojant.
Vienas iš ženklų, kad su prakaitu netenkama daug druskų, – ant odos ar sportinės aprangos po treniruotės liekančios balkšvos druskos žymės.
Produktus, kurių porcijoje yra apie 1000 miligramų natrio, kardiologas pataria palikti ilgoms treniruotėms karštyje ir itin gausiai prakaituojantiems žmonėms.
Jeigu elektrolitų gėrimas vartojamas nesportuojant, reikėtų rinktis bent jau mažai cukraus turintį produktą. Taip pat svarbu nedėti kelių miltelių porcijų tikintis, kad didesnis jų kiekis greičiau pašalins nuovargį ar širdies plakimą.
Kai elektrolitų per daug, simptomai gali klaidinti
Net ir ištvermės sportu užsiimantys žmonės gali persistengti. N.Shahas pasakojo susidūręs su pacientais, kurie dėl nuovargio ar juntamo širdies plakimo išgerdavo kelias elektrolitų miltelių porcijas, nors būtent jų perteklius galėjo sukelti šiuos negalavimus.
Per didelis tam tikrų elektrolitų kiekis gali sukelti simptomų, primenančių jų trūkumą. Todėl pajutus silpnumą, permušimus ar kitus neįprastus pojūčius nereikėtų automatiškai vartoti dar vienos produkto porcijos.
Kardiologas atkreipė dėmesį ir į kitą pavojų – per didelį skysčių kiekį. Ištvermės sportininkams viena pavojingiausių klaidų kartais būna ne skysčių trūkumas, o pernelyg gausus jų vartojimas.
Pagrindinė specialistų rekomendacija paprasta: kasdieniam troškuliui malšinti dažniausiai pakanka vandens ir visavertės mitybos. Elektrolitų gėrimai turėtų būti vartojami tuomet, kai jų iš tiesų prireikia – po ilgos ir intensyvios fizinės veiklos, gausiai prakaituojant arba gydytojui rekomendavus.


